NAUJIENOS/Svarbiausi įvykiaiSARUNAS13LT pasiekiamas Instagram tinkle: www.instagram.com/sarunas13lt*Lapkričio 15 d. Šaro dvikova prieš žalgiriečius gimtajame Kaune.*Lapkričio 17 d. "Feneris" Turkijos lygoje priima "Anadolu Efes" komandą.*Gruodžio 17 d. Šaro vizitas "Palau Blaugrana" arenoje.
Š.Jasikevičius "Top Sport" ir "Top Sport Casino" atidarymo šventėje |2014.08.28| (FOTO-20)
2014-08-29
Ar galėtumėte įsivaizduoti Šarūną Jasikevičių, mušinėjantį futbolo
kamuolį ir dar besivaržantį su Vilniaus „Žalgirio“ treneriu Mareku Zubu
ar dantimis mineralinio vandens buteliuką bandančius atsukti Darių
Songailą ir Deividą Šemberą?
Būtent tokiomis netikėtomis užduotimis savo lankytojus ketvirtadienį nustebino didžiausio ir moderniausio Lietuvoje bendrovės „TOP sport“ lažybų punkto ir „Casino“ lošimo aparatų salono atidarymo organizatoriai. Renginio programoje netrūko ir kitų linksmų rungčių, kuriose taip pat varžėsi ir kiti žalgiriečiai – krepšininkas Robertas Javtokas bei futbolininkas Andrius Velička, teigiama pranešime spaudai.
„Esame lažybų pradininkai Lietuvoje, puikiai išmanome šią rinką, tad visada žengiame žingsniu priekyje: stebime pasaulines tendencijas, inovacijų plėtrą, todėl visuomet stengiamės pasiūlyti naujovių bei kokybiškų paslaugų. Naujasis lažybų punktas mums, kaip bendrovei, yra didžiulis žingsnis į priekį, o klientams – galimybė vienoje vietoje rasti visas mūsų siūlomas pramogas bei puikiai praleisti laiką, – sako bendrovės „TOP sport“ vadovas Gintaras Staniulis. – Pas mus galima stebėti įvairiausias sporto rūšis, esame atviri naujovėms – neatsitiktinai šiandien suorganizavome krepšininkų ir futbolininkų dvikovą“.
Duris atvėręs lažybų punktas lankytojus jau nuo pat pirmų minučių džiugino sportinėmis pramogomis – atidarymo kulminacija tapo „Ringo“ dvikova, pakvietusi susikauti krepšinio ir futbolo atstovus trijuose etapuose: azarto, išmonės ir juoko. Besivaržančių komandų sąrašas nustebino žvaigždėmis: krepšininkų komandai atstovavo Šarūnas Jasikevičius, Robertas Javtokas, Darius Songaila, o futbolininkų frontą laikė Deividas Šemberas, Andrius Velička ir treneris Marekas Zūbas.
Pirmame dvikovos raunde kovojo Andrius Velička prieš Robertą Javtoką. Pastarasis, išvardinęs daugiau užsienio futbolininkų nei jo oponentas krepšinio atstovų, laimėjo. Dvikovą toliau tęsė treneriai: tiek Šarūnas Jasikevičius, tiek Marekas Zūbas turėjo pademonstruoti savo gebėjimus valdyti kamuolį, tiesa, krepšininkas tai turėjo daryti su futbolo kamuoliu, o futbolininkas – su krepšinio. Nei vienam iš trenerių tai nebuvo kliūtis – abu pademonstravo puikius gebėjimus ir užduotį baigė lygiosiomis.
Linksmoji užduotis laukė likusių sportininkų: vyrai, mūvėdami boksininko pirštines, turėjo dantimis kuo greičiau atsukti mineralinio vandens buteliuką. Be didelių pastangų, aplenkdamas priešininką – Deividą Šemberą – laimėjo krepšininkas Darius Songaila, tuo pačiu iškovodamas ir tvirtą krepšininkų komandos pergalę.
Renginio svečiai taip pat galėjo pasitikrinti savo sėkmę ir išbandyti naujus lošimo automatus. Kiek vėliau jie buvo pakviesti išmėginti jėgas sporto viktorinoje, kurioje klausimus uždavė gerai žinomi aktoriai Džiugas Siaurusaitis ir Marius Jampolskis. Prie „smegenų mankštos“, siųsdamas linkėjimus iš Ispanijos, prisijungė ir sporto komentatorius Robertas Petrauskas. Aktyviausiai atsakinėjusieji apdovanoti futbolo bei krepšinio kamuoliais, išmargintais žaidėjų parašais.
Būtent tokiomis netikėtomis užduotimis savo lankytojus ketvirtadienį nustebino didžiausio ir moderniausio Lietuvoje bendrovės „TOP sport“ lažybų punkto ir „Casino“ lošimo aparatų salono atidarymo organizatoriai. Renginio programoje netrūko ir kitų linksmų rungčių, kuriose taip pat varžėsi ir kiti žalgiriečiai – krepšininkas Robertas Javtokas bei futbolininkas Andrius Velička, teigiama pranešime spaudai.
„Esame lažybų pradininkai Lietuvoje, puikiai išmanome šią rinką, tad visada žengiame žingsniu priekyje: stebime pasaulines tendencijas, inovacijų plėtrą, todėl visuomet stengiamės pasiūlyti naujovių bei kokybiškų paslaugų. Naujasis lažybų punktas mums, kaip bendrovei, yra didžiulis žingsnis į priekį, o klientams – galimybė vienoje vietoje rasti visas mūsų siūlomas pramogas bei puikiai praleisti laiką, – sako bendrovės „TOP sport“ vadovas Gintaras Staniulis. – Pas mus galima stebėti įvairiausias sporto rūšis, esame atviri naujovėms – neatsitiktinai šiandien suorganizavome krepšininkų ir futbolininkų dvikovą“.
Duris atvėręs lažybų punktas lankytojus jau nuo pat pirmų minučių džiugino sportinėmis pramogomis – atidarymo kulminacija tapo „Ringo“ dvikova, pakvietusi susikauti krepšinio ir futbolo atstovus trijuose etapuose: azarto, išmonės ir juoko. Besivaržančių komandų sąrašas nustebino žvaigždėmis: krepšininkų komandai atstovavo Šarūnas Jasikevičius, Robertas Javtokas, Darius Songaila, o futbolininkų frontą laikė Deividas Šemberas, Andrius Velička ir treneris Marekas Zūbas.
Pirmame dvikovos raunde kovojo Andrius Velička prieš Robertą Javtoką. Pastarasis, išvardinęs daugiau užsienio futbolininkų nei jo oponentas krepšinio atstovų, laimėjo. Dvikovą toliau tęsė treneriai: tiek Šarūnas Jasikevičius, tiek Marekas Zūbas turėjo pademonstruoti savo gebėjimus valdyti kamuolį, tiesa, krepšininkas tai turėjo daryti su futbolo kamuoliu, o futbolininkas – su krepšinio. Nei vienam iš trenerių tai nebuvo kliūtis – abu pademonstravo puikius gebėjimus ir užduotį baigė lygiosiomis.
Linksmoji užduotis laukė likusių sportininkų: vyrai, mūvėdami boksininko pirštines, turėjo dantimis kuo greičiau atsukti mineralinio vandens buteliuką. Be didelių pastangų, aplenkdamas priešininką – Deividą Šemberą – laimėjo krepšininkas Darius Songaila, tuo pačiu iškovodamas ir tvirtą krepšininkų komandos pergalę.
Renginio svečiai taip pat galėjo pasitikrinti savo sėkmę ir išbandyti naujus lošimo automatus. Kiek vėliau jie buvo pakviesti išmėginti jėgas sporto viktorinoje, kurioje klausimus uždavė gerai žinomi aktoriai Džiugas Siaurusaitis ir Marius Jampolskis. Prie „smegenų mankštos“, siųsdamas linkėjimus iš Ispanijos, prisijungė ir sporto komentatorius Robertas Petrauskas. Aktyviausiai atsakinėjusieji apdovanoti futbolo bei krepšinio kamuoliais, išmargintais žaidėjų parašais.
1996-aisiais metais Lietuvos jaunimo rinktinė besirengianti jaunimo iki 22-iejų metų Europos čempionatui Turkijoje išmėgino savo jėgas draugiškame turnyre Plungėje.
Keturių komandų turnyre be mūsų šalies jaunimo rinktinės taip pat dalyvavo šeimininkė Plungės "Olimpo" komanda, Lenkijos vyrų nacionalinė rinktinė, bei Belgijos jaunimo ekipa.
Turnyro pusfinalyje Lietuvos jaunimas su Šarūnu Jasikevičiumi priešakyje susitiko su praėjusių metų Lietuvos krepšinio lygos bronzos medalių laimėtojais "Olimpo" krepšininkais.
Dvidešimtmetis Š.Jasikevičius į jaunimo rinktinę atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Merilendo universitete studijuojantis lietuvis žaidė už "Terrapins" ekipą NCAA lygoje.
Rungtynes sėkmingiau pradėjo aikštės šeimininkai iš Plungės. Po tikslaus Š.Jasikevičiaus perdavimo ir M.Timinsko taškų jaunimo ekipa sumažino deficitą iki 2 taškų (9-7). Sužaidus 4 minutes E.Jocys išlygino rezultatą (11-11). Netrukus A.Jurkūnas tolimu metimu išvedė Lietuvos jaunimą į priekį (13-14). Baigiant įpusėti kėliniui Š.Jasikevičius pelnė pirmuosius taškus po netaiklaus K.Marčiulionio metimo (21-20). Lietuvos jaunimo rinktinės kapitonas D.Adomaitis tritaškius atstatė lygybę (23-23). Vėliau sėkė tolimas Š.Jasikevičiaus tritaškis (25-28). Kėliniui baigiantis Plungės "Olimpo" ekipa sumažino savo deficitą iki 3 taškų 40-43.
Antrajame kėlinyje aikštės šeimininkus į neviltį varė Mindaugas Timinskas. Jaunimo rinktinės lyderis vien per antrąjį kėlinį pelnė 24 taškus. Taiklus Š.Jasikevičiaus dvtaškis antroje rungtynių pusėje leido H.Gendraičio ir Š.Sakalausko auklėtiniams įgyti dviženklę persvarą (48-58). Po M.Timinsko baudos metimų pranašumas siekė 19 taškų (48-67). Vis dėlto plungiškiai nepasidavė ir kėlinio pabaigoje sumažino atsilikimą iki 9 taškų. Tačiau tada vėl solo pasirodymą surengęs M.Timinskas atstatė solidžią persvarą. Kėlinio pabaigoje Timinkas galingu dėjimu padėjo tašką šiose rungtynėse. Susitikimą 90-70 laimėjo Lietuvos jaunimo rinktinė.
Šarūnas Jasikevičius prie lietuvių pergalės pridėjo 7 taškus.
Keturių komandų turnyre be mūsų šalies jaunimo rinktinės taip pat dalyvavo šeimininkė Plungės "Olimpo" komanda, Lenkijos vyrų nacionalinė rinktinė, bei Belgijos jaunimo ekipa.
Turnyro pusfinalyje Lietuvos jaunimas su Šarūnu Jasikevičiumi priešakyje susitiko su praėjusių metų Lietuvos krepšinio lygos bronzos medalių laimėtojais "Olimpo" krepšininkais.
Dvidešimtmetis Š.Jasikevičius į jaunimo rinktinę atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Merilendo universitete studijuojantis lietuvis žaidė už "Terrapins" ekipą NCAA lygoje.
Rungtynes sėkmingiau pradėjo aikštės šeimininkai iš Plungės. Po tikslaus Š.Jasikevičiaus perdavimo ir M.Timinsko taškų jaunimo ekipa sumažino deficitą iki 2 taškų (9-7). Sužaidus 4 minutes E.Jocys išlygino rezultatą (11-11). Netrukus A.Jurkūnas tolimu metimu išvedė Lietuvos jaunimą į priekį (13-14). Baigiant įpusėti kėliniui Š.Jasikevičius pelnė pirmuosius taškus po netaiklaus K.Marčiulionio metimo (21-20). Lietuvos jaunimo rinktinės kapitonas D.Adomaitis tritaškius atstatė lygybę (23-23). Vėliau sėkė tolimas Š.Jasikevičiaus tritaškis (25-28). Kėliniui baigiantis Plungės "Olimpo" ekipa sumažino savo deficitą iki 3 taškų 40-43.
Antrajame kėlinyje aikštės šeimininkus į neviltį varė Mindaugas Timinskas. Jaunimo rinktinės lyderis vien per antrąjį kėlinį pelnė 24 taškus. Taiklus Š.Jasikevičiaus dvtaškis antroje rungtynių pusėje leido H.Gendraičio ir Š.Sakalausko auklėtiniams įgyti dviženklę persvarą (48-58). Po M.Timinsko baudos metimų pranašumas siekė 19 taškų (48-67). Vis dėlto plungiškiai nepasidavė ir kėlinio pabaigoje sumažino atsilikimą iki 9 taškų. Tačiau tada vėl solo pasirodymą surengęs M.Timinskas atstatė solidžią persvarą. Kėlinio pabaigoje Timinkas galingu dėjimu padėjo tašką šiose rungtynėse. Susitikimą 90-70 laimėjo Lietuvos jaunimo rinktinė.
Šarūnas Jasikevičius prie lietuvių pergalės pridėjo 7 taškus.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai tęsia
pasiruošimą naujajam sezonui. Pabaigę pirmąjį pasirengimo ciklą dabar
žalgiriečiai pratybas treniruoklių salėje jau derina su treniruotėmis
aikštėje. Čia daug laisviau jaučiasi ir naujasis komandos treneris
Šarūnas Jasikevičius.
„Žalgirio“ arenoje besitreniruojantys
Lietuvos čempionai nepamiršta itin svarbaus darbo, kurį prižiūri
komandos fizinio parengimo treneriai, tačiau į rankas jau dažniau ima ir
krepšinio kamuolius.
„Kadangi papildomai sportavome ir
vasarą, tad jau buvome išsiilgę krepšinio kamuolio. Pasikartojame kelis
praėjusio sezono derinius, po truputį įvedame naujus. Krūviai nemaži,
bet suprantame, kad ruošiamės ilgam sezonui ir atkentėjus šį pusantro
mėnesio, po to bus lengviau viso sezono metu“, - teigė Kauno „Žalgirio“
gynėjas Vytenis Lipkevičius.
Jam ir kitiems „Žalgirio“ krepšininkams
nurodymus aktyviai dalina vyriausiąjį trenerį Gintarą Krapiką
pavaduojantis Š.Jasikevičius. Beje, net ir dirbdamas su Lietuvos vyrų
rinktine G.Krapikas visiškai nuo „Žalgirio“ treniruočių proceso
neatitrūksta. Visos „Žalgirio“ treniruotės krepšinio salėje yra
filmuojamos ir jas vyr. treneris gali peržiūrėti net būdamas už kelių
tūkstančių kilometrų.
„Treniruotėse laikomės plano. Treneris
Š.Jasikevičius viską gerai išaiškina. Tik vis dar šiek tiek keista, nes
atrodo, kad netrukus jis ims ir pats išbėgs į aikštelę“, - su šypsena
kalbėjo V.Lipkevičius.
Jam antrino ir gynėjas Tomas Dimša:
„Prieš kelis mėnesius dar žaidėme kartu, bet ir tada Š.Jasikevičius
negailėdavo vertingų patarimų. Dabar jau klausome jo kaip trenerio
nurodymų ir visi kryptingai ruošiamės sezonui“.
Netrukus prie „Žalgirio“ prisijungs ir
dar du komandos naujokai. Penktadienį į Lietuvą atvyks amerikiečiai
Maalikas Waynsas ir Jamesas Andersonas.
Šį sezoną 70-ies metų jubiliejų švęsianti Kauno "Žalgirio" komanda rugsėjo 27-28 dienomis sukvies Europos krepšinio grandus į Kauno "Akropolio" taurės turnyrą.
Keturių komandų turnyre be Lietuvos čempionų dalyvaus Atėnų "Panathinaikos", Stambulo "Galatasaray" ir Krasnodaro "Lokomotiv" ekipos.
Pusfinalyje (rugsėjo 27 d.) kauniečiai susigrums su daugkartiniais Eurolygos, bei Graikijos čempionais - "Panathinaikos" krepšininkais.
Kitame pusfinalyje kovos "Lokomotiv" ir "Galatasaray" ekipos.
Antrąją turnyro dieną komandos kovos dėl turnyro nugalėtojos vardo, bei trečiosios vietos.
Keturių komandų turnyre be Lietuvos čempionų dalyvaus Atėnų "Panathinaikos", Stambulo "Galatasaray" ir Krasnodaro "Lokomotiv" ekipos.
Pusfinalyje (rugsėjo 27 d.) kauniečiai susigrums su daugkartiniais Eurolygos, bei Graikijos čempionais - "Panathinaikos" krepšininkais.
Kitame pusfinalyje kovos "Lokomotiv" ir "Galatasaray" ekipos.
Antrąją turnyro dieną komandos kovos dėl turnyro nugalėtojos vardo, bei trečiosios vietos.
Lygiai prieš dešimt metų (2004-ųjų rugpjūčio 21-ąją dieną) Atėnų Olimpinėse žaidynėse Šarūno Jasikevičiaus vedama Lietuvos rinktinė pasiekė vieną įsimintiniausių pergalių šalies krepšinio istorijoje.
Tą vakarą prieš Europos čempionus po fantastiško Š.Jasikevičiaus pasirodymo krito galingoji Jungtinių Amerikos Valstijų komanda.
Tai buvo pirmoji lietuvių pergalė prieš JAV rinktinę sudarytą iš NBA rungtyniaujančių krepšininkų.
Iki rungtynių pabaigos likus žaisti 2min. 47 sek. JAV rinktinė pirmavo 84:81. Tačiau tuomet Šaras po taiklaus trtaškio su Lamaro Odomo pražanga išvedė lietuvius į priekį 85:84. A.Iversonas atsakė netaikliu metimu, o Š.Jasikevičius šaltakraujiškai įsmeigė antrąjį tolimą metimą (88:84).
R.Jeffersonas nesiruošė nuleisti rankų ir tritaškiu metimu sumažino mūsų šalies rinktinės persvarą iki minimumo (88-87). Tuoj pat Š.Jasikevičius kalė trečiąjį tritaškį, o vėliau dviem taikliais baudų metimais padidino persvarą iki 6 taškų (93-87).
Paskutinę kėlinio minutę R.Jeffersonas pataikė dar vieną tolimą metimą (93:90), tačiau šis amerikiečių taiklus šūvis buvo paskutinis šiose rungtynėse. Lietuviai iškovojo pergalę rezultatu 94:90.
Rungtynių didvyris - Šarūnas Jasikevičius po pergalės netryško džiaugsmu: "Tam tikra prasme, tai neįtikėtina pergalė, tačiau kitą vertus ji nieko nereiškia. Medalių mums tai neatnešė. Nugalėjome amerikiečius ir kas iš to? mes atvykome čia ne nugalėti JAV ar kitos rinktinės, atvykome čia kovoti dėl medalių" - kalbėjo rinktinės lyderis.
Š.Jasikevičius šiame mače išviso pelnė net 28 taškus (2/2 dvitaškiai, 7/12 tritaškiai, 3/3 baudos), bei atliko 4 rezultatyvius perdavimus.
Puikus lietuvio pasirodymas privertė prisiminti ir prieš ketverius metus Sidnėjuje mestą lemiamą tolimą įžaidėjo metimą. Tą kart Olimpiados pusfinalyje Š.Jasikevičius galėjo sudrebinti visą pasaulį, tačiau pats žaidėjas teigė, kad nebuvo jokių šansų pataikyti lemiamo metimo:
"Aš nuolat sakau, kad metimas Sidnėjuje niekada neturėjo galimybės įkristi"
Tai nebuvo pirmoji Š.Jasikevičiaus ir Lietuvos rinktinės pergalė prieš JAV ekipą. 1998-aisiais metais Pasaulio čempionate Graikijoje lietuviai grupės etape parklupdė amerikiečius 84:82. Tiesa tuomet JAV rinktinė dėl lokauto buvo sudaryta iš NCAA rungtyniaujančių krepšininkų.
Tą vakarą prieš Europos čempionus po fantastiško Š.Jasikevičiaus pasirodymo krito galingoji Jungtinių Amerikos Valstijų komanda.
Tai buvo pirmoji lietuvių pergalė prieš JAV rinktinę sudarytą iš NBA rungtyniaujančių krepšininkų.
Iki rungtynių pabaigos likus žaisti 2min. 47 sek. JAV rinktinė pirmavo 84:81. Tačiau tuomet Šaras po taiklaus trtaškio su Lamaro Odomo pražanga išvedė lietuvius į priekį 85:84. A.Iversonas atsakė netaikliu metimu, o Š.Jasikevičius šaltakraujiškai įsmeigė antrąjį tolimą metimą (88:84).
R.Jeffersonas nesiruošė nuleisti rankų ir tritaškiu metimu sumažino mūsų šalies rinktinės persvarą iki minimumo (88-87). Tuoj pat Š.Jasikevičius kalė trečiąjį tritaškį, o vėliau dviem taikliais baudų metimais padidino persvarą iki 6 taškų (93-87).
Paskutinę kėlinio minutę R.Jeffersonas pataikė dar vieną tolimą metimą (93:90), tačiau šis amerikiečių taiklus šūvis buvo paskutinis šiose rungtynėse. Lietuviai iškovojo pergalę rezultatu 94:90.
Rungtynių didvyris - Šarūnas Jasikevičius po pergalės netryško džiaugsmu: "Tam tikra prasme, tai neįtikėtina pergalė, tačiau kitą vertus ji nieko nereiškia. Medalių mums tai neatnešė. Nugalėjome amerikiečius ir kas iš to? mes atvykome čia ne nugalėti JAV ar kitos rinktinės, atvykome čia kovoti dėl medalių" - kalbėjo rinktinės lyderis.
Š.Jasikevičius šiame mače išviso pelnė net 28 taškus (2/2 dvitaškiai, 7/12 tritaškiai, 3/3 baudos), bei atliko 4 rezultatyvius perdavimus.
Puikus lietuvio pasirodymas privertė prisiminti ir prieš ketverius metus Sidnėjuje mestą lemiamą tolimą įžaidėjo metimą. Tą kart Olimpiados pusfinalyje Š.Jasikevičius galėjo sudrebinti visą pasaulį, tačiau pats žaidėjas teigė, kad nebuvo jokių šansų pataikyti lemiamo metimo:
"Aš nuolat sakau, kad metimas Sidnėjuje niekada neturėjo galimybės įkristi"
Tai nebuvo pirmoji Š.Jasikevičiaus ir Lietuvos rinktinės pergalė prieš JAV ekipą. 1998-aisiais metais Pasaulio čempionate Graikijoje lietuviai grupės etape parklupdė amerikiečius 84:82. Tiesa tuomet JAV rinktinė dėl lokauto buvo sudaryta iš NCAA rungtyniaujančių krepšininkų.
Kauno "Žalgirio" krepšininkai šį pirmadienį pradėjo pasiruošimą naujajam 2014-2015 metų sezonui.
Lietuvos čempionams laikinai vadonauja trenerio karjerą pradėjęs Šarūnas Jasikevičius. Tiesa vienam geriausių visų laikų šalies krepšininkų kol kas tenka antraplanis vaidmuo. Pirmosiomis savaitėmis su komanda daugiau dirba fizinio parengimo treneriai.
- Pradžia labai rami, nes išviso nieko nedarau. Pirmą savaitę dirbs fizinio pasirengimo treneris. Po truputi planuojame, dėliojames grafikus. Labai liūdnoka, nes nėra ką veikti.
- O kai turėsite veiklos už ką būsite atsakingas?
- Esu atsakingas už krepšinio dalį. Daugiau mažiau esame susidėlioję ką reikia atlikti kol vyriausiasis treneris Gintaras Krapikas bus Lietuvos rinktinėje. Bandysime tai įvykdyti.
- Ką būtent turėsite atlikti?
- Pradžioje svarbiausia yra fizinis pasiruošimas ir susipažinimas su visomis sistemomis. Vėliau reikia žiūrėti kaip komanda priimą visą tą informaciją ir kiek galimą jos duoti daugiau.
- Kaip vertinate sudėtį, kurioje nemažai naujų žaidėjų?
- Sudėtis kol kas yra ant popieriaus. Vertinti galima normaliai. Reikia žiūrėti kaip amerikiečiai įsilies į komandą. Jie pirmą kartą atvažiuoja žaisti į Europą. Pradžia kaip visada gali būti sunkoka, o vėliau žiūrėsime - viskas priklausys nuo jų.
- Kokie komandai keliami tikslai?
- Nežinau, čia reikia kalbėti su vadovais. Komandos tikslas šiuo metu yra gerai pasiruošti fiziškai. Pasidėti kažkokį bazinį pasiruošmą, kad būtų kuo mažiau traumų, supažindinti su sistemomis. Treneriui grįžus eisime prie visų varžybinių dalykų.
- Ar atvykęs į komandą žaidėjams sakėtė kokią kalbą?
- Ne. Čia nereikia jokių kalbų, visi žino ko čia susiriko.
- Kaip vertinate A.Gudaičio žaidimą Lietuvos rinktinėje?
- Buvau išvažiavęs, bet girdėjau, kad atgarsiai labai geri.
- Kokios E.Ulanovo perspektyvos naujoje komandoje?
- Supraskite, kad tie vaikai dar nepalietė kamuolio. Viskas kas dabar yra tik ant popieriaus. Jis yra pilnavertis komandos narys ir su juo bus elgiamiasi kaip ir su visais. Krepšininkui bus suteiktos visos galimybės įsitvirtinti komandoje. Viskas priklauso tik nuo jo pačio.
Lietuvos čempionams laikinai vadonauja trenerio karjerą pradėjęs Šarūnas Jasikevičius. Tiesa vienam geriausių visų laikų šalies krepšininkų kol kas tenka antraplanis vaidmuo. Pirmosiomis savaitėmis su komanda daugiau dirba fizinio parengimo treneriai.
- Pradžia labai rami, nes išviso nieko nedarau. Pirmą savaitę dirbs fizinio pasirengimo treneris. Po truputi planuojame, dėliojames grafikus. Labai liūdnoka, nes nėra ką veikti.
- O kai turėsite veiklos už ką būsite atsakingas?
- Esu atsakingas už krepšinio dalį. Daugiau mažiau esame susidėlioję ką reikia atlikti kol vyriausiasis treneris Gintaras Krapikas bus Lietuvos rinktinėje. Bandysime tai įvykdyti.
- Ką būtent turėsite atlikti?
- Pradžioje svarbiausia yra fizinis pasiruošimas ir susipažinimas su visomis sistemomis. Vėliau reikia žiūrėti kaip komanda priimą visą tą informaciją ir kiek galimą jos duoti daugiau.
- Kaip vertinate sudėtį, kurioje nemažai naujų žaidėjų?
- Sudėtis kol kas yra ant popieriaus. Vertinti galima normaliai. Reikia žiūrėti kaip amerikiečiai įsilies į komandą. Jie pirmą kartą atvažiuoja žaisti į Europą. Pradžia kaip visada gali būti sunkoka, o vėliau žiūrėsime - viskas priklausys nuo jų.
- Kokie komandai keliami tikslai?
- Nežinau, čia reikia kalbėti su vadovais. Komandos tikslas šiuo metu yra gerai pasiruošti fiziškai. Pasidėti kažkokį bazinį pasiruošmą, kad būtų kuo mažiau traumų, supažindinti su sistemomis. Treneriui grįžus eisime prie visų varžybinių dalykų.
- Ar atvykęs į komandą žaidėjams sakėtė kokią kalbą?
- Ne. Čia nereikia jokių kalbų, visi žino ko čia susiriko.
- Kaip vertinate A.Gudaičio žaidimą Lietuvos rinktinėje?
- Buvau išvažiavęs, bet girdėjau, kad atgarsiai labai geri.
- Kokios E.Ulanovo perspektyvos naujoje komandoje?
- Supraskite, kad tie vaikai dar nepalietė kamuolio. Viskas kas dabar yra tik ant popieriaus. Jis yra pilnavertis komandos narys ir su juo bus elgiamiasi kaip ir su visais. Krepšininkui bus suteiktos visos galimybės įsitvirtinti komandoje. Viskas priklauso tik nuo jo pačio.
Kauno "Žalgirio" krepšininkai jau šį pirmadienį (rugpjūčio 18 d.) susirinks į pirmąją treniruočių stovyklą.
Naujam sezonui besirengiantiems Lietuvos čempionams vadovaus Šarūnas Jasikevičius. Naujasis komandos treneris pavaduos vyriausiąjį strategą Gintarą Krapiką, kol šis darbuosis Lietuvos vyrų rinktinėje.
Pasirengimo cikle kauniečiai išmėgins jėgas Stepo Butauto (rugsėjo 12-13 d.), bei Vlado Garasto (rugsėjo 16-21 d.) taurių turnyruose.
Naujam sezonui besirengiantiems Lietuvos čempionams vadovaus Šarūnas Jasikevičius. Naujasis komandos treneris pavaduos vyriausiąjį strategą Gintarą Krapiką, kol šis darbuosis Lietuvos vyrų rinktinėje.
Pasirengimo cikle kauniečiai išmėgins jėgas Stepo Butauto (rugsėjo 12-13 d.), bei Vlado Garasto (rugsėjo 16-21 d.) taurių turnyruose.
Kauno "Žalgirio" krepšininkai kontrolinių rungtynių ciklą pradės turnyru namuose. Rugsėjo 12-13 dienomis žalgiriečiai Kauno sporto halėje kovos dėl Stepo Butauto taurės.
Keturių komandų turnyre be Lietuvos čempionų dalyvaus Sankt Peterburgo "Zenit", Volgogrado "Krasny Oktyabr" ir Minsko "Cmoki".
Pusfinalyje (rugsėjo 12 d.) kauniečiai susitiks su Volgagrado "Krasny Oktyabr" ekipa. Kitą dieną (rugsėjo 13 d.) komandos kovos dėl prizinių vietų.
Stepo Butauto taurės turnyro tvarkaraštis:
Rugsėjo 12 diena. "Žalgiris" - "Krasny Oktyabr"
Rugsėjo 13 diena. "Žalgiris" - "Cmoki"/"Zenit"
Keturių komandų turnyre be Lietuvos čempionų dalyvaus Sankt Peterburgo "Zenit", Volgogrado "Krasny Oktyabr" ir Minsko "Cmoki".
Pusfinalyje (rugsėjo 12 d.) kauniečiai susitiks su Volgagrado "Krasny Oktyabr" ekipa. Kitą dieną (rugsėjo 13 d.) komandos kovos dėl prizinių vietų.
Stepo Butauto taurės turnyro tvarkaraštis:
Rugsėjo 12 diena. "Žalgiris" - "Krasny Oktyabr"
Rugsėjo 13 diena. "Žalgiris" - "Cmoki"/"Zenit"
Mintis apie karjeros pabaigą Šarūnui Jasikevičiui anksčiau keldavo nerimą, bet atėjus laikui jis pasiryžo pernelyg nedvejodamas. „Tai buvo vienas lengviausių mano sprendimų“, – DELFI teigė naujasis Kauno „Žalgirio“ stratego Gintaro Krapiko asistentas, atskleidęs, kodėl nepriėmė viliojančio graikų pasiūlymo, kokio dėmesio sulaukė iš kitos Atlanto pusės ir ką norėtų pakeisti spalvingoje savo karjeroje.
Sportinę formą vis dar palaiko
Nenuspėjami Š. Jasikevičiaus perdavimai daugiau nebedraskys varžovų gynybos, tačiau keturiskart Eurolygos čempiono gyvenimo ritmas kol kas mažai pasikeitė.
Ryte 38-erių kaunietis keliauja į „Žalgirio“ arenos treniruoklių salę ir su savo bičiuliu Dariumi Songaila prakaituoja ant bėgimo takelio.
Po daugelio metų, praleistų petys petin kovojant Lietuvos rinktinėje, dviejų bendražygių keliai vėl susikirto šalies čempionų klube. Jų pareigos dabar skirtingos, bet vasarą „Žalgirį“ papildęs D. Songaila į seną draugą vis dar kreipiasi taip, kaip buvo įpratęs tiek jis, tiek visa Europa.
„Man jokio skirtumo, kaip kas mane vadins – tinka ir „treneris“, ir „Šaras“. Svarbiausia, kad būtų abipusė pagarba“, – šyptelėjo Š. Jasikevičius.
Kadaise vedęs link titulų tokias komandas kaip Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija), „Barcelona“ (Ispanija) ar Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis), su Lietuvos rinktine laimėjęs Europos čempionatą 2003-iaisiais ir rekordinius keturis kartus dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, dabar „auksinis berniukas“ sportuoja tik savo malonumui. Ir, kaip sako pats, tam, kad po turiningos vasaros įsispraustų į šiltesnius rūbus.
„Nesinori priaugti svorio. Ir toliau bandysiu palaikyti sportinę formą, daugiau ar mažiau gyvensiu sveikai. O paskui žiūrėsiu, ar ėmusis naujų pareigų tam lieka laiko“, – paaiškino buvęs įžaidėjas.
Pasirinkimą lėmė ir G. Krapikas
Kuomet „Žalgirio“ vadovai liepos pradžioje apsisprendė komandos vairą dar metams patikėti G. Krapikui, klubas siekė kuo greičiau suformuoti ir visą trenerių štabą, kadangi pradėti pasirengimą sezonui Kauno ekipai teks be Jonui Kazlauskui pasaulio čempionate Ispanijoje talkinsiančio stratego.
Užimti vyriausiojo trenerio asistento postą pakviestas Š. Jasikevičius kurį laiką delsė atsakyti. Tik rugpjūčio pradžioje veteranas pagaliau davė žodinį sutikimą, o praėjusią savaitę padėjo ir parašą ant pirmos savo gyvenime trenerio sutarties.
Grįžęs iš atostogų nuo pirmadienio jis jau mina „Žalgirio“ arenos slenkstį ir su G. Krapiku derina komandos pasiruošimo planus.
Pirmoji bendra žalgiriečių treniruočių stovykla prasidės rugpjūčio 18 d., Š. Jasikevičius vadovaus ekipai ir dalyje kontrolinių rungtynių.
Ar stovėdamas prie šoninės linijos atakų generolas bus toks pat reiklus, koks būdavo aikštėje arba rūbinėje? Ar naujo darbo griebėsi nusiteikęs ne mažiau ambicingai nei medžiodamas apdovanojimus su kamuoliu rankose? Kaip suprato, kad atėjo metas išsiskirti su apranga, kurią dievino nuo vaikystės? Kodėl baigęs karjerą nenorėjo bent sezoną atsikvėpti nuo krepšinio?
Pirmajame savo interviu, kurį davė kaip pradedantis krepšinio specialistas, Š. Jasikevičius neatsakė tik į vieną klausimą.
„Girdėjau, kad treneriams nelabai galima kalbėti apie kolegas, nes kas nors dar įsižeisti gali, todėl geriau susilaikysiu“, – paprašytas išvardinti geriausių krepšinio strategų penketą, nusikvatojo naujasis „Žalgirio“ treneris.
– Esate sakęs, kad rinkdamasis, kurį pasiūlymą priimti, kartais dvejojate taip ilgai, kad galiausiai lieka mesti monetą. Ar šios vasaros apmąstymai buvo sunkiausi iš visų?, – DELFI paklausė Š. Jasikevičiaus
– Ne, atvirkščiai – buvo vieni iš lengviausių. Iš tiesų, esu žmogus, kuris labai ilgai galvoja prieš priimdamas sprendimą. Jei pastaraisiais metais naują kontraktą pasirašydavau tik rugpjūčiui artėjant į pabaigą, šiemet iš esmės buvau apsisprendęs jau liepos viduryje, tik dar šiek tiek dėliojau planus, užtat neskubėjau atsakyti.
– Dar pavasarį kalbėjote, jog krepšininko savyje kol kas nesate „užmušęs“. Turbūt per kelis mėnesius noras žaisti krepšinį niekur neišgaravo?
– Tas noras tikrai tebėra. Buvo ir tam tikrų pasiūlymų, apmąsčiau juos, bet nuo pat pradžių linkau į tą pusę, kur ir pasukau. Pradėti naują etapą „Žalgiryje“ ir dirbant trenerio asistentu man pasirodė pats geriausias variantas, kadangi bėgant laikui supratau, jog taip bus teisingiau nei iškart pulti į ugnį ir tapti vyriausiuoju treneriu. Apsisprendžiau per atostogas, kuomet leidau laiką su šeima, su draugais, keliavau. Tai buvo pačios gražiausios akimirkos, todėl buvau ramus ir dėl savo pasirinkimo.
– Turėjote pasiūlymų treniruoti ir kitas komandas?
– Taip, buvo vienas pasiūlymas tapti vyriausiuoju treneriu, tik ne Eurolygos klubo, kitas – asistentu. Manau, jei būčiau palaukęs ilgiau, jų būčiau gavęs ir daugiau. Bet reikalo kažko lūkuriuoti nebemačiau.
– Prieš dvejus metus vyriausiojo trenerio postą jums siūlė Atėnų „Panathinaikos“ klubas. Kiek toli buvo pažengusios derybos?
– Tereikėjo mano atsakymo: „taip“ arba „ne“. Aš tuo metu buvau rinktinės treniruočių stovykloje Hjustone, negalėjau visko mesti ir išvažiuoti, o ir pats norėjau dar žaisti. Galimybė buvo labai reali, bet pasakiau, kad dabar negaliu apsispręsti, todėl reikėtų kreiptis į kitą specialistą. Manau, tai buvo teisingas sprendimas. Vis dėlto nuvažiavau į dar vieną olimpiadą (Londono žaidynes – DELFI), po to sekė labai neblogas sezonas „Barcelona“ komandoje, su kuria patekome į Eurolygos finalo ketverto turnyrą, paskui pagaliau apsivilkau „Žalgirio“ aprangą. Matau vien tik pliusus ir visai nesigailiu, kad tąkart taip nutariau.
– Vis dėlto jau tuomet jautėtės pasirengęs stoti prie vienos galingiausių Eurolygos komandų vairo?
– Žinau, kad pradžia būtų buvusi sunki, bet tikiu, kad būčiau kažkaip išsisukęs, gal asistentai būtų padėję. O dabar eisiu ramesniu keliu, palengva. Norėjau likti Kaune, dirbti su treneriu Krapiku, nes praėjusiame sezone su juo gerai sutarėme. O svarbiausia tai, kad norėjau toliau dalyvauti Eurolygoje.
– Šeima taip pat neprieštaravo tokiam pasirinkimui?
– Šeima Kaune jaučiasi labai gerai, vaikai eina į darželį šalia namų, žmonai irgi čia patinka. Ar Atėnuose, ar Stambule, ar Barselonoje – visur gyvename tokį patį gyvenimą. Tik, žinoma, Kaune truputį vėsiau.
– Nutarėte nedaryti metų ar kelerių pauzės ir iškart kibti į naujus darbus. Nenorėjote sėdėti sudėjęs rankų?
– Visą laiką sau sakiau, kad baigęs karjerą iškart turiu būti įmestas į kokią nors kitą veiklą. Jei tik sėdėčiau namuose, manau, išvaryčiau iš proto šeimą ir artimuosius. Žinojau, jog karjeros pabaiga man bus labai sunki, todėl norėjau išsyk imtis kažko kito, kad neturėčiau laiko apie tai galvoti. Ir kol kas išties jaučiuosi labai ramiai. Kartais emocijos trumpam sukyla, bet nieko ypatingo.
– Su komandos draugais aikštėje ar rūbinėje paprastai būdavote labai kategoriškas. Kaip manote, ar tapęs treneriu turėsite keisti bendravimo manieras?
– Nemanau. Visą laiką buvau žmogus, kuris sako tiesą į akis. Juk į aikštę susirinkdavome dėl bendro tikslo, dėl kurio daugelis būdavo pasirengę padaryti viską. Bent jau aš tikrai nematydavau problemų, jei kas nors man dėl kažko papriekaištaudavo. Vieniems tai patinka, kitiems – ne, bet aš galvoju, kad svarbiausia išlikti savimi. Jeigu bandyčiau vaizduoti kažkokį budistą, iš to būtų mažai naudos. Aišku, reikės žiūrėti pagal situaciją: kartais tarti griežtesnį žodį, o kartais pabūti mamyte. Stengsiuosi padaryti viską, kad kuo arčiau prieičiau prie žaidėjų ir komandos.
– Nesivaržysite būti ir toks impulsyvus kaip, tarkime, treneris Virginijus Šeškus?
– Cha (juokiasi – DELFI). Nežinau, koks aš būsiu, bet, kaip ir sakiau, nemanau, kad reikia specialiai stengtis būti tokiu ar anokiu. Visi mes esame skirtingi, ir tai nėra blogai.
– Su G. Krapiku aptarėte, kaip dalinsitės darbais, kad vienas kitam padėtumėte, o ne maišytumėte?
– Šiomis dienomis turėsime kelis susirinkimus, kuriuose viską aptarsime detaliau. O šiaip man su juo labai patiko dirbti praėjusiame sezone. Jam tapus vyriausiuoju treneriu, sezono galą „Žalgiris“ sužaidė tikrai neblogai. Nemanau, kad mums iškils kažkokių rūpesčių.
– Didelis iššūkis imtis treniruoti tokius jaunus žaidėjus kaip Donatas Tarolis, Vaidas Kariniauskas ar Tomas Dimša?
– Praėjusiame sezone su jais buvau vienoje rūbinėje, ir jie man pasirodė normalūs vyrukai, labai darbštūs, labai imlūs nurodymams. Kaip asistentas, turėsiu sekti vyriausiojo trenerio idėjas, bandysime kartu pakelti jaunimo lygį. Problemų neturėtų būti, nes pernai net ir po tiekos pralaimėjimų visi tie vyrai komandoje kūrė nuostabią atmosferą, darbas ėjosi kaip iš pypkės.
– Kaip žaidėjas visada turėdavote didelių ambicijų. Kokius lūkesčius puoselėjate naujose pareigose?
– Visų pirma, per ateinantį sezoną turiu suprasti, ar man ši profesija tinka, ar galiu būti geras treneris, ar po metų dar norėsiu tęsti karjerą. Manau, kad atsakymas yra teigiamas, bet visada po naują virtuvę pirma reikia pasižvalgyti iš vidaus.
– Davidas Blattas, Ettore Messina, Nevenas Spahija išvažiavo dirbti į NBA. Niekada nesate pagalvojęs, ar galėtumėte ten sugrįžti kaip treneris?
– Šią vasarą irgi buvo tam tikrų kontaktų su NBA komandomis. Agentai dirbo, bet reikėtų jų klausti, kiek tos kalbos buvo realios, nes visa informacija nepasiekdavo nė manęs paties. Tik žinau, kad daugelis tiek Europoje, tiek NBA dar nelabai supranta, kas aš toks: žaidėjas ar treneris. Po šio sezono visiems jau bus aiškiau (šypsosi – DELFI).
– Pamėginkite prisiminti, kiek metų girdėdavote klausimus apie karjeros didžiajame sporte pabaigą?
– Pirmą kartą tokį išgirdau prieš penkerius metus, kuomet man buvo atlikta kojos operacija. Prieš tai sezonas „Panathinaikos“ klube dėl kelio traumos man buvo prastas, buvau sulaukęs 33-ejų – tokiose situacijose visi pradeda šnekėti, jog tokiam žmogui jau tikrai viskas baigta. Buvo sunku, nes jaučiau dar labai daug noro, jėgų taip pat buvo likę, patirties – su kaupu. Norėjosi įrodyti, jog mano dainelė dar nesudainuota. Manau, pavyko, kadangi ir sezono pabaiga Turkijoje (Stambulo „Fenerbahce Ulker“ klube – DELFI), ir sugrįžimas į „Panathinaikos“, ir žaidimas „Barcelona“ ekipoje kelia malonių prisiminimų. Tai buvo dar treji nuostabūs metai, be to, ir praėjęs sezonas „Žalgiryje“ man labai brangus, nors ir buvo itin sunkus – tiek man asmeniškai, tiek komandai.
– Prieš pasitraukdamas laimėjote pirmą savo gyvenime Lietuvos čempiono aukso žiedą ir tai padarėte vilkėdamas gimtojo miesto ekipos aprangą. Apie tokį baigiamąjį akordą ir svajodavote?
– Žinai, dažniausiai svajoji, kaip įmesi lemiamą paskutinį metimą ar panašiai. Bet jei išeini būdamas čempionu, dėl to tik maloniau.
– Žaisdamas Ispanijoje turbūt ne kartą esate susidūręs su puolėju iš JAV Darrylu Middletonu, kuris net iki 48-erių žaidė krepšinį ir tik šią vasarą tapo Dimitrio Itoudžio asistentu Maskvos CSKA klube. Ar esate turėjęs panašų ilgaamžiškumo pavyzdį, kuriuo sekėte?
– Su Darrylu aš pažįstamas jau daug metų, palaikome gerus santykius. Visą laiką jo klausdavau: ką tu išdarinėji? Jis tik pasakydavo kokį nors pokštą, bet taip ir likdavo neaišku, kaip tai įmanoma. Taip, jis buvo tikras profesionalas, prižiūrėdavo savo kūną, mitybą ir panašiai. Be to, turbūt Darrylas buvo apdovanotas įspūdingais genais. Kalbant apie mane, visada žinojau, kad, jei tik leis organizmas, žaisiu krepšinį ilgai. Gerai, kad taip ir išėjo. Kai kurie žaidėjai, sulaukę 31-erių ar 32-ejų, pradeda kalbėti, kad krepšinis jiems atsibodo. O man jis dar ir šiemet buvo labai mielas, pats didžiausias malonumas pasaulyje.
– Vienintelė sudėtingesnė operacija per visą karjerą jums buvo atlikta 2009 metais, kuomet chirurgai ėmėsi jūsų kairiojo kelio. Šiuo aspektu esate gimęs po laiminga žvaigžde?
– Visada, o ypač paskutiniais metais, buvau krepšininkas, prižiūrintis save. Galbūt tai truputį padėjo. Kita vertus, neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo rimtų traumų. Todėl galima sakyti, kad man sekėsi.
– Po tos pačios operacijos Graikijos žiniasklaida pranešė, kad jums vietoje kelio kremzlės įdėtas dirbtinis implantas. Kokių dar keisčiausių gandų esate girdėjęs apie save?
– Geriausi gandai gimsta Izraelyje. Visų jų net neatsimenu. Pavyzdžiui, šiemet parašė, kad dirbsiu asistentu Tel Avivo „Maccabi“ klube. Visi skambina, sveikina (juokiasi – DELFI). Per tiek metų tų ančių daug susikaupę. Kai būni vyresnis, nustoji kreipti į jas dėmesį.
– Jei galėtumėte atsukti laiką atgal, ką norėtumėte pakeisti savo karjeroje?
– Važiuočiau į kitą NBA komandą (NBA lygoje Š. Jasikevičius rungtyniavo 2005-2007 metais – DELFI). Indianos „Pacers“ man visiškai netiko pagal mano žaidimo stilių. O pasirinkimų turėjau daugiau, manimi domėjosi ne tik Klivlando „Cavaliers“. Būčiau išvykęs į Jutos „Jazz“ arba Portlando „Trail Blazers“, viskas galbūt būtų buvę kitaip. Be to, padariau klaidą vasarą ruošdamasis pirmajam NBA sezonui. Po dvejų metų „Maccabi“ ekipoje buvau persisotinęs krepšiniu, todėl labai ilgai ilsėjausi – sakyčiau, netgi per daug. Verčiau reikėjo kokiu mėnesiuku anksčiau pradėti sportuoti. Ką padarysi, negali visi sprendimai per šitiek daug metų būti teisingi. Galima dabar gailėtis, bet reikia pasakyti, kad iš esmės man per visą karjerą sekėsi, pavyko laimėti daug titulų.
– Kuris iš jų jums pats brangiausias?
– Visada sakau, kad Europos čempionato auksas. Buvo labai smagu palikti tokį tvirtą mūsų kartos antspaudą Lietuvos krepšinio istorijoje.
– O ko labiausiai bijodavote galvodamas apie akimirką, kai teks padėti tašką?
– Tiesiog bijodavau nebebūti žaidėju. Visada sakydavau, kad tai – pats geriausias darbas pasaulyje. Visi mes daugiau ar mažiau mylime krepšinį, o čia dar gauni už tai pinigus, būni rūbinėje su dvylika labai smagių vyrukų. Ar „Žalgiryje“, ar kitose komandose aš visad būdavau apsuptas puikių žmonių. Ko daugiau norėti, buvo super.
– Jei krepšininko darbas – geriausias pasaulyje, ar trenerio profesija – antra pagal gerumą?
– Nemanau (juokiasi – DELFI). Bet kol kas daug apie ją negaliu spręsti, nes tik bandau apsiprasti, rengiuosi tam.
šaltinis: delfi.lt|Mindaugas Augustis
Sportinę formą vis dar palaiko
Nenuspėjami Š. Jasikevičiaus perdavimai daugiau nebedraskys varžovų gynybos, tačiau keturiskart Eurolygos čempiono gyvenimo ritmas kol kas mažai pasikeitė.
Ryte 38-erių kaunietis keliauja į „Žalgirio“ arenos treniruoklių salę ir su savo bičiuliu Dariumi Songaila prakaituoja ant bėgimo takelio.
Po daugelio metų, praleistų petys petin kovojant Lietuvos rinktinėje, dviejų bendražygių keliai vėl susikirto šalies čempionų klube. Jų pareigos dabar skirtingos, bet vasarą „Žalgirį“ papildęs D. Songaila į seną draugą vis dar kreipiasi taip, kaip buvo įpratęs tiek jis, tiek visa Europa.
„Man jokio skirtumo, kaip kas mane vadins – tinka ir „treneris“, ir „Šaras“. Svarbiausia, kad būtų abipusė pagarba“, – šyptelėjo Š. Jasikevičius.
Kadaise vedęs link titulų tokias komandas kaip Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija), „Barcelona“ (Ispanija) ar Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis), su Lietuvos rinktine laimėjęs Europos čempionatą 2003-iaisiais ir rekordinius keturis kartus dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, dabar „auksinis berniukas“ sportuoja tik savo malonumui. Ir, kaip sako pats, tam, kad po turiningos vasaros įsispraustų į šiltesnius rūbus.
„Nesinori priaugti svorio. Ir toliau bandysiu palaikyti sportinę formą, daugiau ar mažiau gyvensiu sveikai. O paskui žiūrėsiu, ar ėmusis naujų pareigų tam lieka laiko“, – paaiškino buvęs įžaidėjas.
Pasirinkimą lėmė ir G. Krapikas
Kuomet „Žalgirio“ vadovai liepos pradžioje apsisprendė komandos vairą dar metams patikėti G. Krapikui, klubas siekė kuo greičiau suformuoti ir visą trenerių štabą, kadangi pradėti pasirengimą sezonui Kauno ekipai teks be Jonui Kazlauskui pasaulio čempionate Ispanijoje talkinsiančio stratego.
Užimti vyriausiojo trenerio asistento postą pakviestas Š. Jasikevičius kurį laiką delsė atsakyti. Tik rugpjūčio pradžioje veteranas pagaliau davė žodinį sutikimą, o praėjusią savaitę padėjo ir parašą ant pirmos savo gyvenime trenerio sutarties.
Grįžęs iš atostogų nuo pirmadienio jis jau mina „Žalgirio“ arenos slenkstį ir su G. Krapiku derina komandos pasiruošimo planus.
Pirmoji bendra žalgiriečių treniruočių stovykla prasidės rugpjūčio 18 d., Š. Jasikevičius vadovaus ekipai ir dalyje kontrolinių rungtynių.
Ar stovėdamas prie šoninės linijos atakų generolas bus toks pat reiklus, koks būdavo aikštėje arba rūbinėje? Ar naujo darbo griebėsi nusiteikęs ne mažiau ambicingai nei medžiodamas apdovanojimus su kamuoliu rankose? Kaip suprato, kad atėjo metas išsiskirti su apranga, kurią dievino nuo vaikystės? Kodėl baigęs karjerą nenorėjo bent sezoną atsikvėpti nuo krepšinio?
Pirmajame savo interviu, kurį davė kaip pradedantis krepšinio specialistas, Š. Jasikevičius neatsakė tik į vieną klausimą.
„Girdėjau, kad treneriams nelabai galima kalbėti apie kolegas, nes kas nors dar įsižeisti gali, todėl geriau susilaikysiu“, – paprašytas išvardinti geriausių krepšinio strategų penketą, nusikvatojo naujasis „Žalgirio“ treneris.
– Esate sakęs, kad rinkdamasis, kurį pasiūlymą priimti, kartais dvejojate taip ilgai, kad galiausiai lieka mesti monetą. Ar šios vasaros apmąstymai buvo sunkiausi iš visų?, – DELFI paklausė Š. Jasikevičiaus
– Ne, atvirkščiai – buvo vieni iš lengviausių. Iš tiesų, esu žmogus, kuris labai ilgai galvoja prieš priimdamas sprendimą. Jei pastaraisiais metais naują kontraktą pasirašydavau tik rugpjūčiui artėjant į pabaigą, šiemet iš esmės buvau apsisprendęs jau liepos viduryje, tik dar šiek tiek dėliojau planus, užtat neskubėjau atsakyti.
– Dar pavasarį kalbėjote, jog krepšininko savyje kol kas nesate „užmušęs“. Turbūt per kelis mėnesius noras žaisti krepšinį niekur neišgaravo?
– Tas noras tikrai tebėra. Buvo ir tam tikrų pasiūlymų, apmąsčiau juos, bet nuo pat pradžių linkau į tą pusę, kur ir pasukau. Pradėti naują etapą „Žalgiryje“ ir dirbant trenerio asistentu man pasirodė pats geriausias variantas, kadangi bėgant laikui supratau, jog taip bus teisingiau nei iškart pulti į ugnį ir tapti vyriausiuoju treneriu. Apsisprendžiau per atostogas, kuomet leidau laiką su šeima, su draugais, keliavau. Tai buvo pačios gražiausios akimirkos, todėl buvau ramus ir dėl savo pasirinkimo.
– Turėjote pasiūlymų treniruoti ir kitas komandas?
– Taip, buvo vienas pasiūlymas tapti vyriausiuoju treneriu, tik ne Eurolygos klubo, kitas – asistentu. Manau, jei būčiau palaukęs ilgiau, jų būčiau gavęs ir daugiau. Bet reikalo kažko lūkuriuoti nebemačiau.
– Prieš dvejus metus vyriausiojo trenerio postą jums siūlė Atėnų „Panathinaikos“ klubas. Kiek toli buvo pažengusios derybos?
– Tereikėjo mano atsakymo: „taip“ arba „ne“. Aš tuo metu buvau rinktinės treniruočių stovykloje Hjustone, negalėjau visko mesti ir išvažiuoti, o ir pats norėjau dar žaisti. Galimybė buvo labai reali, bet pasakiau, kad dabar negaliu apsispręsti, todėl reikėtų kreiptis į kitą specialistą. Manau, tai buvo teisingas sprendimas. Vis dėlto nuvažiavau į dar vieną olimpiadą (Londono žaidynes – DELFI), po to sekė labai neblogas sezonas „Barcelona“ komandoje, su kuria patekome į Eurolygos finalo ketverto turnyrą, paskui pagaliau apsivilkau „Žalgirio“ aprangą. Matau vien tik pliusus ir visai nesigailiu, kad tąkart taip nutariau.
– Vis dėlto jau tuomet jautėtės pasirengęs stoti prie vienos galingiausių Eurolygos komandų vairo?
– Žinau, kad pradžia būtų buvusi sunki, bet tikiu, kad būčiau kažkaip išsisukęs, gal asistentai būtų padėję. O dabar eisiu ramesniu keliu, palengva. Norėjau likti Kaune, dirbti su treneriu Krapiku, nes praėjusiame sezone su juo gerai sutarėme. O svarbiausia tai, kad norėjau toliau dalyvauti Eurolygoje.
– Šeima taip pat neprieštaravo tokiam pasirinkimui?
– Šeima Kaune jaučiasi labai gerai, vaikai eina į darželį šalia namų, žmonai irgi čia patinka. Ar Atėnuose, ar Stambule, ar Barselonoje – visur gyvename tokį patį gyvenimą. Tik, žinoma, Kaune truputį vėsiau.
– Nutarėte nedaryti metų ar kelerių pauzės ir iškart kibti į naujus darbus. Nenorėjote sėdėti sudėjęs rankų?
– Visą laiką sau sakiau, kad baigęs karjerą iškart turiu būti įmestas į kokią nors kitą veiklą. Jei tik sėdėčiau namuose, manau, išvaryčiau iš proto šeimą ir artimuosius. Žinojau, jog karjeros pabaiga man bus labai sunki, todėl norėjau išsyk imtis kažko kito, kad neturėčiau laiko apie tai galvoti. Ir kol kas išties jaučiuosi labai ramiai. Kartais emocijos trumpam sukyla, bet nieko ypatingo.
– Su komandos draugais aikštėje ar rūbinėje paprastai būdavote labai kategoriškas. Kaip manote, ar tapęs treneriu turėsite keisti bendravimo manieras?
– Nemanau. Visą laiką buvau žmogus, kuris sako tiesą į akis. Juk į aikštę susirinkdavome dėl bendro tikslo, dėl kurio daugelis būdavo pasirengę padaryti viską. Bent jau aš tikrai nematydavau problemų, jei kas nors man dėl kažko papriekaištaudavo. Vieniems tai patinka, kitiems – ne, bet aš galvoju, kad svarbiausia išlikti savimi. Jeigu bandyčiau vaizduoti kažkokį budistą, iš to būtų mažai naudos. Aišku, reikės žiūrėti pagal situaciją: kartais tarti griežtesnį žodį, o kartais pabūti mamyte. Stengsiuosi padaryti viską, kad kuo arčiau prieičiau prie žaidėjų ir komandos.
– Nesivaržysite būti ir toks impulsyvus kaip, tarkime, treneris Virginijus Šeškus?
– Cha (juokiasi – DELFI). Nežinau, koks aš būsiu, bet, kaip ir sakiau, nemanau, kad reikia specialiai stengtis būti tokiu ar anokiu. Visi mes esame skirtingi, ir tai nėra blogai.
– Su G. Krapiku aptarėte, kaip dalinsitės darbais, kad vienas kitam padėtumėte, o ne maišytumėte?
– Šiomis dienomis turėsime kelis susirinkimus, kuriuose viską aptarsime detaliau. O šiaip man su juo labai patiko dirbti praėjusiame sezone. Jam tapus vyriausiuoju treneriu, sezono galą „Žalgiris“ sužaidė tikrai neblogai. Nemanau, kad mums iškils kažkokių rūpesčių.
– Didelis iššūkis imtis treniruoti tokius jaunus žaidėjus kaip Donatas Tarolis, Vaidas Kariniauskas ar Tomas Dimša?
– Praėjusiame sezone su jais buvau vienoje rūbinėje, ir jie man pasirodė normalūs vyrukai, labai darbštūs, labai imlūs nurodymams. Kaip asistentas, turėsiu sekti vyriausiojo trenerio idėjas, bandysime kartu pakelti jaunimo lygį. Problemų neturėtų būti, nes pernai net ir po tiekos pralaimėjimų visi tie vyrai komandoje kūrė nuostabią atmosferą, darbas ėjosi kaip iš pypkės.
– Kaip žaidėjas visada turėdavote didelių ambicijų. Kokius lūkesčius puoselėjate naujose pareigose?
– Visų pirma, per ateinantį sezoną turiu suprasti, ar man ši profesija tinka, ar galiu būti geras treneris, ar po metų dar norėsiu tęsti karjerą. Manau, kad atsakymas yra teigiamas, bet visada po naują virtuvę pirma reikia pasižvalgyti iš vidaus.
– Davidas Blattas, Ettore Messina, Nevenas Spahija išvažiavo dirbti į NBA. Niekada nesate pagalvojęs, ar galėtumėte ten sugrįžti kaip treneris?
– Šią vasarą irgi buvo tam tikrų kontaktų su NBA komandomis. Agentai dirbo, bet reikėtų jų klausti, kiek tos kalbos buvo realios, nes visa informacija nepasiekdavo nė manęs paties. Tik žinau, kad daugelis tiek Europoje, tiek NBA dar nelabai supranta, kas aš toks: žaidėjas ar treneris. Po šio sezono visiems jau bus aiškiau (šypsosi – DELFI).
– Pamėginkite prisiminti, kiek metų girdėdavote klausimus apie karjeros didžiajame sporte pabaigą?
– Pirmą kartą tokį išgirdau prieš penkerius metus, kuomet man buvo atlikta kojos operacija. Prieš tai sezonas „Panathinaikos“ klube dėl kelio traumos man buvo prastas, buvau sulaukęs 33-ejų – tokiose situacijose visi pradeda šnekėti, jog tokiam žmogui jau tikrai viskas baigta. Buvo sunku, nes jaučiau dar labai daug noro, jėgų taip pat buvo likę, patirties – su kaupu. Norėjosi įrodyti, jog mano dainelė dar nesudainuota. Manau, pavyko, kadangi ir sezono pabaiga Turkijoje (Stambulo „Fenerbahce Ulker“ klube – DELFI), ir sugrįžimas į „Panathinaikos“, ir žaidimas „Barcelona“ ekipoje kelia malonių prisiminimų. Tai buvo dar treji nuostabūs metai, be to, ir praėjęs sezonas „Žalgiryje“ man labai brangus, nors ir buvo itin sunkus – tiek man asmeniškai, tiek komandai.
– Prieš pasitraukdamas laimėjote pirmą savo gyvenime Lietuvos čempiono aukso žiedą ir tai padarėte vilkėdamas gimtojo miesto ekipos aprangą. Apie tokį baigiamąjį akordą ir svajodavote?
– Žinai, dažniausiai svajoji, kaip įmesi lemiamą paskutinį metimą ar panašiai. Bet jei išeini būdamas čempionu, dėl to tik maloniau.
– Žaisdamas Ispanijoje turbūt ne kartą esate susidūręs su puolėju iš JAV Darrylu Middletonu, kuris net iki 48-erių žaidė krepšinį ir tik šią vasarą tapo Dimitrio Itoudžio asistentu Maskvos CSKA klube. Ar esate turėjęs panašų ilgaamžiškumo pavyzdį, kuriuo sekėte?
– Su Darrylu aš pažįstamas jau daug metų, palaikome gerus santykius. Visą laiką jo klausdavau: ką tu išdarinėji? Jis tik pasakydavo kokį nors pokštą, bet taip ir likdavo neaišku, kaip tai įmanoma. Taip, jis buvo tikras profesionalas, prižiūrėdavo savo kūną, mitybą ir panašiai. Be to, turbūt Darrylas buvo apdovanotas įspūdingais genais. Kalbant apie mane, visada žinojau, kad, jei tik leis organizmas, žaisiu krepšinį ilgai. Gerai, kad taip ir išėjo. Kai kurie žaidėjai, sulaukę 31-erių ar 32-ejų, pradeda kalbėti, kad krepšinis jiems atsibodo. O man jis dar ir šiemet buvo labai mielas, pats didžiausias malonumas pasaulyje.
– Vienintelė sudėtingesnė operacija per visą karjerą jums buvo atlikta 2009 metais, kuomet chirurgai ėmėsi jūsų kairiojo kelio. Šiuo aspektu esate gimęs po laiminga žvaigžde?
– Visada, o ypač paskutiniais metais, buvau krepšininkas, prižiūrintis save. Galbūt tai truputį padėjo. Kita vertus, neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo rimtų traumų. Todėl galima sakyti, kad man sekėsi.
– Po tos pačios operacijos Graikijos žiniasklaida pranešė, kad jums vietoje kelio kremzlės įdėtas dirbtinis implantas. Kokių dar keisčiausių gandų esate girdėjęs apie save?
– Geriausi gandai gimsta Izraelyje. Visų jų net neatsimenu. Pavyzdžiui, šiemet parašė, kad dirbsiu asistentu Tel Avivo „Maccabi“ klube. Visi skambina, sveikina (juokiasi – DELFI). Per tiek metų tų ančių daug susikaupę. Kai būni vyresnis, nustoji kreipti į jas dėmesį.
– Jei galėtumėte atsukti laiką atgal, ką norėtumėte pakeisti savo karjeroje?
– Važiuočiau į kitą NBA komandą (NBA lygoje Š. Jasikevičius rungtyniavo 2005-2007 metais – DELFI). Indianos „Pacers“ man visiškai netiko pagal mano žaidimo stilių. O pasirinkimų turėjau daugiau, manimi domėjosi ne tik Klivlando „Cavaliers“. Būčiau išvykęs į Jutos „Jazz“ arba Portlando „Trail Blazers“, viskas galbūt būtų buvę kitaip. Be to, padariau klaidą vasarą ruošdamasis pirmajam NBA sezonui. Po dvejų metų „Maccabi“ ekipoje buvau persisotinęs krepšiniu, todėl labai ilgai ilsėjausi – sakyčiau, netgi per daug. Verčiau reikėjo kokiu mėnesiuku anksčiau pradėti sportuoti. Ką padarysi, negali visi sprendimai per šitiek daug metų būti teisingi. Galima dabar gailėtis, bet reikia pasakyti, kad iš esmės man per visą karjerą sekėsi, pavyko laimėti daug titulų.
– Kuris iš jų jums pats brangiausias?
– Visada sakau, kad Europos čempionato auksas. Buvo labai smagu palikti tokį tvirtą mūsų kartos antspaudą Lietuvos krepšinio istorijoje.
– O ko labiausiai bijodavote galvodamas apie akimirką, kai teks padėti tašką?
– Tiesiog bijodavau nebebūti žaidėju. Visada sakydavau, kad tai – pats geriausias darbas pasaulyje. Visi mes daugiau ar mažiau mylime krepšinį, o čia dar gauni už tai pinigus, būni rūbinėje su dvylika labai smagių vyrukų. Ar „Žalgiryje“, ar kitose komandose aš visad būdavau apsuptas puikių žmonių. Ko daugiau norėti, buvo super.
– Jei krepšininko darbas – geriausias pasaulyje, ar trenerio profesija – antra pagal gerumą?
– Nemanau (juokiasi – DELFI). Bet kol kas daug apie ją negaliu spręsti, nes tik bandau apsiprasti, rengiuosi tam.
šaltinis: delfi.lt|Mindaugas Augustis
Kauno "Žalgirio" krepšininkai prieš artėjantį krepšinio sezoną išmėgins savo jėgas tarptautiniame Vlado Garasto taurės turnyre.
Rugsėjo 16-21 dienomis pajūryje vyksiančiame turnyre be Lietuvos čempionų taip pat dalyvaus Klaipėdos "Neptūnas", Vilniaus "Lietuvos rytas", Maskvos srities "Khimki", Dnepropetrovsko "Dnepr", Kijevo "Budivelnik", Astanos "Astana", bei Ventspilio "Ventspils".
Aštuonios ekipos bus padalytos į dvi grupes. Žalgiriečiai Klaipėdoje grumsis prieš "Dnepr", "Astaną" ir "Neptūną".
V.Garasto taurės turnyro tvarkaraštis:
Rugsėjo 16 diena. "Dnepr" - "Žalgiris"
Rugsėjo 17 diena. "Astana" - "Žalgiris"
Rugsėjo 18 diena. "Neptūnas" - "Žalgiris"
Rugsėjo 20 diena. "Žalgiris" - X*
Rugsėjo 21 diena. "Žalgiris" - X*
*- varžovas paaiškės sužaidus pirmąsias tris varžybas
Rugsėjo 16-21 dienomis pajūryje vyksiančiame turnyre be Lietuvos čempionų taip pat dalyvaus Klaipėdos "Neptūnas", Vilniaus "Lietuvos rytas", Maskvos srities "Khimki", Dnepropetrovsko "Dnepr", Kijevo "Budivelnik", Astanos "Astana", bei Ventspilio "Ventspils".
Aštuonios ekipos bus padalytos į dvi grupes. Žalgiriečiai Klaipėdoje grumsis prieš "Dnepr", "Astaną" ir "Neptūną".
V.Garasto taurės turnyro tvarkaraštis:
Rugsėjo 16 diena. "Dnepr" - "Žalgiris"
Rugsėjo 17 diena. "Astana" - "Žalgiris"
Rugsėjo 18 diena. "Neptūnas" - "Žalgiris"
Rugsėjo 20 diena. "Žalgiris" - X*
Rugsėjo 21 diena. "Žalgiris" - X*
*- varžovas paaiškės sužaidus pirmąsias tris varžybas
Krepšininko karjerą baigęs 38-erių metų Šarūnas Jasikevičius tapo Kauno "Žalgirio" vyriausiojo trenerio Gintaro Krapiko asistentu.
Lietuvis šiuo metu atostogauja užsienyje ir į Lietuvą sugrįš kitą savaitę. Rugpjūčio 18 d. naujasis treneris jau turėtų vadovauti tą dieną prasidėsiančiai žalgiriečių treniruočių stovyklai.
Lietuvis šiuo metu atostogauja užsienyje ir į Lietuvą sugrįš kitą savaitę. Rugpjūčio 18 d. naujasis treneris jau turėtų vadovauti tą dieną prasidėsiančiai žalgiriečių treniruočių stovyklai.
Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Šarūnas Jasikevičius baigia krepšininko karjerą.
Paskutine įžaidėjo stotele tapo gimtojo miesto Kauno "Žalgirio" komanda, kurioje nuo šiol dirbs vyriausiojo trenerio asistentu.
Profesionalaus krepšininko karjerą Š.Jasikevičius pradėjo 1998-aisiais metais Vilniaus "Lietuvos ryto" komandoje. Prieš tai ketverius metus studijavo Merilendo universitete.
Po metų praleistų Lietuvos sostinėje gynėjas pasuko į Liublianos "Union Olimpiją" su kuria tapo Slovėnijos taurės laimėtoju.
Dar po metų įžaidėjas persikėlė į Barseloną. Per tris metus praleistus Katalonijoje krepšininkas iškovojo dvi šalies taures (2001 ir 2003), du sykius laimėjo Ispanijos čempionatą (2001 ir 2003), bei pirmą kartą karjeroje tapo Eurolygos čempionu (2003).
Sekanti Šaro karjeros stotele tapo Tel Avivo "Maccabi" klubas. Per porą metų Š.Jasikevičius su Izraleio komanda laimėjo visus įmanomus titulus įskaitant ir du Eurolygos čempiono trofėjus (2004 ir 2005).
Po sėkmingos karjeros Europoje krepšininkas nusprendė save išbandyti stipriausioje pasaulio lygoje - NBA. Indianos "Pacers" klube lietuviui sekėsi prasčiau, nors jau pirmaisiais metais buvo išrinktas atstovauti naujokų rinktinėi "Žvaigždžių dienoje" Hjustone. Sezono antroje pusėje krepšininko praleidžiamas laikas aikštelėje ženkliai sumažėjo.
Antrasis Š.Jasikevičiaus sezonas NBA lygoje prasidėjo Indianapolyje, tačiau sausio mėnesį buvo išmainytas į "Warriors" ekipą. Pradžia buvo daug žadanti, tačiau vėliau vyriausiojo trenerio pasitikėjimas lietuviu dingo.
Po dviejų metų praleistų už Atlanto krepšininkas nusprendė sugrįžti į Europą pasirašydas sutartį su Atėnų "Panathinaikos" komanda. Graikijoje Š.Jasikevičius su metų pertrauka žaidė keturis sezonus. Per šį laikotarpį tris kartus tapo šalies taurės laimėtoju (2008, 2009 ir 2012), bei Graikijos čempionu (2008, 2009 ir 2010), o 2009 metais ketvirtą kartą tapo Eurolygos čempionu.
2010-2011 metų sezoną gynėjas pradėjo Vilniaus "Lietuvos ryto" komandoje, tačiau prieš naujuosius metus persikėlė į Stambulo "Fernerbahce Ulker" gretas. Turkijos klubui Šaras padėjo laimėti abu vietinius titulus - Turkijos taurę, bei čempionatą.
Po metų įžaidėjas sugrįžo į "Panathinaikos", o po dar vienerių į "Barceloną". Ispanijoje krepšininkui pavyko iškovoti tik vieną titulą - Ispanijos taurę.
Paskutiniais karjeros metais Š.Jasikevičius sugrįžo į gimtąjį Kauną išpildydamas vaikystės svajonę atstovauti "Žalgiriui". LKL iškovotas čempiono žiedas tapo paskutiniu Š.Jasikevičiaus titulu įspūdingoje krepšininko karjeroje.
Lietuvos nacionalinėje rinktinėje Š.Jasikevičius žaidė nuo 1997-ųjų iki 2012-ųjų metų. Per šį laiką krepšininkas Lietuvai iškovojo Olimpinį bronzos medalį (2000), Europos čempionų titulą (2003), bei Europos čempionato bronzą (2007).
Paskutine įžaidėjo stotele tapo gimtojo miesto Kauno "Žalgirio" komanda, kurioje nuo šiol dirbs vyriausiojo trenerio asistentu.
Profesionalaus krepšininko karjerą Š.Jasikevičius pradėjo 1998-aisiais metais Vilniaus "Lietuvos ryto" komandoje. Prieš tai ketverius metus studijavo Merilendo universitete.
Po metų praleistų Lietuvos sostinėje gynėjas pasuko į Liublianos "Union Olimpiją" su kuria tapo Slovėnijos taurės laimėtoju.
Dar po metų įžaidėjas persikėlė į Barseloną. Per tris metus praleistus Katalonijoje krepšininkas iškovojo dvi šalies taures (2001 ir 2003), du sykius laimėjo Ispanijos čempionatą (2001 ir 2003), bei pirmą kartą karjeroje tapo Eurolygos čempionu (2003).
Sekanti Šaro karjeros stotele tapo Tel Avivo "Maccabi" klubas. Per porą metų Š.Jasikevičius su Izraleio komanda laimėjo visus įmanomus titulus įskaitant ir du Eurolygos čempiono trofėjus (2004 ir 2005).
Po sėkmingos karjeros Europoje krepšininkas nusprendė save išbandyti stipriausioje pasaulio lygoje - NBA. Indianos "Pacers" klube lietuviui sekėsi prasčiau, nors jau pirmaisiais metais buvo išrinktas atstovauti naujokų rinktinėi "Žvaigždžių dienoje" Hjustone. Sezono antroje pusėje krepšininko praleidžiamas laikas aikštelėje ženkliai sumažėjo.
Antrasis Š.Jasikevičiaus sezonas NBA lygoje prasidėjo Indianapolyje, tačiau sausio mėnesį buvo išmainytas į "Warriors" ekipą. Pradžia buvo daug žadanti, tačiau vėliau vyriausiojo trenerio pasitikėjimas lietuviu dingo.
Po dviejų metų praleistų už Atlanto krepšininkas nusprendė sugrįžti į Europą pasirašydas sutartį su Atėnų "Panathinaikos" komanda. Graikijoje Š.Jasikevičius su metų pertrauka žaidė keturis sezonus. Per šį laikotarpį tris kartus tapo šalies taurės laimėtoju (2008, 2009 ir 2012), bei Graikijos čempionu (2008, 2009 ir 2010), o 2009 metais ketvirtą kartą tapo Eurolygos čempionu.
2010-2011 metų sezoną gynėjas pradėjo Vilniaus "Lietuvos ryto" komandoje, tačiau prieš naujuosius metus persikėlė į Stambulo "Fernerbahce Ulker" gretas. Turkijos klubui Šaras padėjo laimėti abu vietinius titulus - Turkijos taurę, bei čempionatą.
Po metų įžaidėjas sugrįžo į "Panathinaikos", o po dar vienerių į "Barceloną". Ispanijoje krepšininkui pavyko iškovoti tik vieną titulą - Ispanijos taurę.
Paskutiniais karjeros metais Š.Jasikevičius sugrįžo į gimtąjį Kauną išpildydamas vaikystės svajonę atstovauti "Žalgiriui". LKL iškovotas čempiono žiedas tapo paskutiniu Š.Jasikevičiaus titulu įspūdingoje krepšininko karjeroje.
Lietuvos nacionalinėje rinktinėje Š.Jasikevičius žaidė nuo 1997-ųjų iki 2012-ųjų metų. Per šį laiką krepšininkas Lietuvai iškovojo Olimpinį bronzos medalį (2000), Europos čempionų titulą (2003), bei Europos čempionato bronzą (2007).
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)