Šarūnas Jasikevičius baigė savo pirmąjį pilną sezoną vyriausiojo
trenerio kėdėje. Strategas antrą kartą atvedė Kauno „Žalgirį“ į LKL
čempionato viršūnę. Jaunas treneris džiaugiasi, kad tai padaryti jam
pavyko su sparčiai tobulėjančių jaunųjų žalgiriečių pagalba.
„Stengsimės
ir ateityje kuo daugiau įtraukti jaunimą. Jie turi matyti, kad jiems
yra visos galimybės, aišku, viskas priklauso nuo jų pačių. Ulanovas ir
Lekavičius tikrai deda didelius žingsnius į priekį. Norisi, kad jie
nesustotų“, – sako Jasikevičius.
Apie tai, o taip pat
pasibaigusio sezono niuansus, komandos komplektavimo filosofiją, NBA
diktuojamas madas ir krepšinio revoliuciją, norimus pažiūrėti serialus
bei žiniasklaidą Jasikevičius papasakojo „BasketNews.lt“ rengiamoje „Žinių radijo“ laidoje „Trys milijonai trenerių“.
–
Gintaras Krapikas po vieno iš laimėtų titulų yra pasakęs, kad tikras
čempionas turi mokėti ir gerai atšvęsti pergales. Kaip jums su komanda
pavyko ši dalis?
– Čempioniškai šventėme, kaip reikalas.
–
Eurolyga šį sezoną buvo naujo formato, pirmieji metai, kai dalyvavo 16
elitinių klubų ir buvo žaidžiama su visais varžovais. Kokia tai buvo
patirtis, žinant, kad kartais tekdavo per savaitę ir dvejas rungtynes
žaisti?
– Tikrai smagu. Momentais buvo labai sunku, bet
formatas yra superinis. Galvoju, kad jis patinka ir žaidėjams, ir
treneriams, ir svarbiausia – žiūrovams. Manau, kad į tai galima žiūrėti
tik iš pozityvios pusės. Yra sunku, tai reikalauja daug jėgų, bet mums
svarbiausia, kad krepšinis eitų į priekį, o šis naujas formatas buvo
tikrai didelis žingsnis.
–
Šį sezoną „Žalgirio“ komandoje žaidė nemažai klubo sistemos
auklėtinių. Edgaras Ulanovas ir Lukas Lekavičius yra du didelę pažangą
padarę žaidėjai, tapę vienais svarbiausių ir Eurolygoje. Kiti jauni
žaidėjai daugiau pasireikšti gaudavo Lietuvos krepšinio lygos
pirmenybėse. Esate patenkintas jaunimo tobulėjimu?
– Visada
sakėme, kad tai yra mūsų sistema. Tai yra dublerių auginimas. Kuo
daugiau vietinių žaidėjų bus komandoje, tuo geriau. Labai gerai, kad
trenerių štabas irgi yra praėjęs pro „Žalgirį“. Tai tikrai smagu.
Stengsimės ir ateityje kuo daugiau įtraukti jaunimą. Jie turi matyti,
kad jiems yra visos galimybės, aišku, viskas priklauso nuo jų pačių.
Ulanovas ir Lekavičius tikrai deda didelius žingsnius į priekį. Norisi,
kad jie nesustotų.
– Ulanovas tapo MVP ir Karaliaus
Mindaugo taurėje, ir Lietuvos krepšinio lygoje. Ar jis yra labiausiai
patobulėjęs LKL krepšininkas?– Tikrai vienas iš tokių. Jis
tikrai tapo vienu kertinių žmonių komandoje. Edgaras galingai sužaidė
eilę labai svarbių rungtynių tiek Eurolygoje, tiek ir LKL. Tai yra
žaidėjas su stipriu charakteriu, jis turi visas galimybes ir toliau eiti
į priekį.
– Norėtųsi pakalbėti apie jūsų krepšinio
filosofiją. Ko gero viskas prasideda nuo komplektacijos, kurioje turi
dalyvauti ir treneris. Kokie yra sėkmingos komplektacijos pagrindai?
–
Apie sėkmingos komplektacijos pagrindus galima šnekėti labai daug. Mes
visų pirma žiūrime į asmenines savybes, nenorime problemų rūbinėje,
nenorime konfliktiškų žmonių. Sezonas ilgas, reikia daug laiko praleisti
kartu. Man svarbiausia yra žmogiškosios savybės, jeigu žmogiškosios
savybės yra normalios, tada pradedi dėlioti kažką, statai kaip lego. Man
labai svarbūs yra kūrėjai, nesvarbu, kurioje pozicijoje jie yra.
Norėtųsi, kad kūrėjai būtų gynėjai, nes jie dažniausiai kontroliuoja
kamuolį, bet stengiamės išnaudoti kūrybą ir trečios pozicijos, ir iš
penktos, kaip buvo su Ianu Vougiouku ar yra su Pauliumi Jankūnu. Norime
eiti į priekį, būti atletiškesni, nes būtent tokios yra tendencijos.
Aišku, daug atsiremia ir į biudžetą.
– Kiek svarbu komandai yra turėti tokio aukšto intelekto žaidėją, kaip Leo Westermannas?
–
Labai svarbu. Tokių žaidėjų yra likę labai nedaug Europoje, manau, kad
„Žalgiriui“ jie yra sunkiai prieinami. Pernai buvo labai svarbu
pasirašyti kontraktą su juo taip anksti. Tuomet užpildėme skyles
praktiškai trijose pozicijose, nes gintis jis gali nuo pirmo iki trečio
numerio, o puolime jis daug skaito, daug pamato, daug perduoda.
Komandinis žaidimas su juo yra aukščiausio lygio.
–
Krepšinio madas diktuoja NBA lyga. Kiek jūsų supratimui daro įtaką tokie
fenomenai, kaip Steve‘o Kerro treniruojama „Golden State Warriors“,
daranti revoliuciją krepšinyje.
– Daro. Tu pamatai, kad
krepšinis eina link tos pusės, kad žaisti kuo greičiau. Aišku, yra
nemažai skirtumų, NBA aikštelė platesnė ir rungtynėse daugiau minučių.
Europoje tai įgyvendinti nelengva, nes už Atlanto viskas yra atviriau.
Pas mus aikštelė mažesnė, reikia truputį geriau skaityti krepšinį,
reikia matyti skyles, kurios čia mažesnės nei NBA. Žaidimo suvokimas yra
vienas iš prioritetų. Norisi greitinti krepšinį,duoti dar didesnę
svarbą tritaškiams.
Esminiai dalykai, apie kuriuos praktiškai niekas
nešneka diskutuojant apie „Warriors“ yra tai, jog jie yra viena
geriausiai besiginančių komandų. Jie gali laimėti atkarpas ne tik dėl
tritaškių, bet ir dėl gynybos. Tritaškiai yra rodomi internete ir žinių
sraute, bet komandos pamatai yra gynyba. Yra Draymondas Greenas, kuris
gali dengti penkias pozicijas. Kevinas Durantas irgi turbūt gali dengti
visas penkias, o Andre Iguodala – bent keturias. Į vidurį varžovams
įeiti neduoda Javale‘as McGee. Klay Thompsonas gynyboje daugiausiai
dirba prieš įžaidėjus, duodamas pailsėti Stephenui Curry. Tai yra
fantastinė komanda, turbūt tai yra geriausia, ką aš esu matęs per visą
gyvenimą.
– Keičiasi suvokimas, kas yra vidurio puolėjas
ir kas yra sunkusis kraštas. Ar klasikiniai centrai šiuolaikiniame
krepšinyje yra nykstanti rūšis?
– Ne, manau reikia juos
išnaudoti. Labai daug kas priklauso nuo to, kaip jis ginasi, ar jis
padaro gynyboje tiek skylių, kad negali jų užglaistyti. Jeigu centras
yra nemobilus, šiuolaikinį krepšinį žaisti jam yra labai sunku.
Krepšinis yra atkarpų žaidimas. Daug komandų žaidžia vienas atkarpas
vienaip, kitas kitaip. Kartais einame žaisti su Jankūnu penktoje
pozicijoje, žinome, kad kažkur rizikuojame, bet paprasčiausiai žiūrime,
kaip ta atkarpa mums baigsis. Paulius žaidžia 3-4 minutes vidurio
puolėjo pozicijoje, o po to skaičiuojame, kaip mes tą atkarpą
sužaidėme.
– Antrą sezoną „Žalgiryje“ žaidė aukštaūgis
iš Australjos Brockas Motumas. Pirmasis sezonas jam buvo banguotas, o
šiemet jis tapo vienu pagrindinių ginklų puolime. Kaip įvyko toks
procesas, kad jis tapo vienu patikimiausių žaidėjų puolime?
–
Nežinau, negaliu pasakyti, ar čia jis priprato prie sistemos, ar prie
Europos krepšinio. Tai yra viso to visuma. Man svarbiausia, kad jis
pernai tikrai neturėjo labai gero sezono, bet visada dirbdavo,
treniruotėse buvo vienas iš geresnių. Matėsi, kad ir pernai sezono gale
Brockas žaidė gerai. Šiemet jis manęs nenustebino. Buvau kažkiek
išsigandęs sezono pradžioje, nes Brockas nežaidė visai Australijos
rinktinėje, todėl maniau, jog jis nedės kito žingsnio, bet jau kai dėjo,
tai dėjo labai rimtą žingsnį.
– Du treneriai, su kuriais
jums yra tekę daug dirbti – Željko Obradovičius, šį sezoną laimėjęs
Eurolygą su Stambulo „Fenerbahče“ ir Xavi Pasqualis, laimėjęs Graikijos
čempionatą su Atėnų „Panathinaikos“. Ar tai yra žmonės, iš kurių daug
pasimokėte ir dabar jums šios žinios praverčia kaip treneriui?
–
Galvoju, kad tai yra du treneriai, kurie man padarė didžiausią įtaką.
Su Pascualiu teko dirbti ir paskutinį sezoną, kai jau pradėjau galvoti
apie trenerio profesiją, kai galvojau, ką aš pats daryčiau, ko
nedaryčiau. Iš taktikos pusės pas Pascualį buvo daug įdomių dalykų.
Džiaugiuosi, kad Pascualis nuėjo į man mylimą komandą „Panathinaikos“.
Labai džiaugiausi už jį, džiaugiausi triuškinimu „Olympiakos“ salėje,
man tai teikė didelį malonumą. Esu didžiulis „Panathinaikos“ fanas. Ir
Željko, ir Pascualis tikrai padarė man didelę įtaką, stengiuosi
nepraleisti jų rungtynių, malonu stebėti juos ir jų idėjas.
– Ar stebėdamas Graikijos derbį neišsigandote dėl „Panathinaikos“ žaidėjų ir trenerių sveikatos?
–
Prieš penktąsias rungtynes kalbėjo su Pascualio asistentais ir sakiau,
kad dabar suprasit, kas yra Graikijos krepšinis. Laimėti paskutines
rungtynes išvykoje yra labai sunku. Žaisti krepšinį ir išlaikyti šaltą
protą, kai tu momentais tikrai bijai dėl savo gyvybės, yra fantastika.
Tuo metu turi galvoti apie krepšinį ir žaisti jį aukščiausiu lygiu, tai
yra labai sunku. „Panathinaikos“ komandos paruošimas, koncentracija ir
mentalitetas buvo puikus.
– Esate jaunas treneris. Kaip galėtumėte palyginti žaidėjo ir trenerio rutiną. Kas asmeniškai jums yra sunkiau?
–
Treneriai dirba ilgiau, turi ruoštis treniruotėms. Kol žaidėjai
kelionėse žiūri serialus, mes turime žiūrėti rungtynių įrašus ir joms
ruoštis. Laukiu vasaros, kad galėsiu pasivyti vyrukus su filmais ir
serialais, kuriuos tikrai mėgstu. Trenerio darbe yra visai kitaip, yra
daugiau laiko, daugiau streso. Atsakai ne tik už save, o dar už 12 ar
dar daugiau žmonių, atsakai už kelionę ir už bendravimą su spauda, nes
kartais tavo kiekvienas žodis yra panaudojamas taip, kaip kažkam galbūt
yra geriau. Įtampos treneriui būna tikrai daugiau.
– Kuriuos serialus žiūrėsite, kad pasivytumėte draugus?
– Noriu pasivyti „Game of thrones“, „Suits“, „House of Cards“, „Vikingai“, iš esmės žiūriu tai, ką žiūri visi.
–
Minėtoje žiniasklaidą. Ne paslaptis, kad jūsų spaudos konferencijos yra
žiūrimiausios ir įdomiausios iš to, ką turime Lietuvoje. Kaip vertinate
Lietuvoje žiniasklaidos lygį, ar jaučiate, kad žurnalistika tobulėja ir
žurnalistai rašo geresnius straipsnius bei užduoda geresnius klausimus?
–
Yra pastovūs žmonės, kurie visada yra aplink krepšinį. Šie žmonės
krepšinį seka, jaučiasi, kad juo gyvena. Su tokiu žmogumi man irgi
malonu bendrauti, nes mes šnekame ta pačia kalba. Tai yra paprasčiausias
bendravimas, tik tiek, kad aš esu prieš kamerą, o žurnalistai ne. Yra
ir kitokie žmonės, kurie vaikosi sensacijų, nori kažkokių dalykų
ištraukti, tai su tokiais bendrauti nėra jokio malonumo. Viskas
paprasta. Su žmogumi, kuris myli savo profesiją, kad ir kokia ji būtų –
statybininkas, profesorius ar krepšinio treneris, bendrauti yra malonu,
nes tu gali kažką iš jo išmokti. Na, o su kitais yra sunkiau.
Šaltinis: Basketnews.lt|Rytis Vyšniauskas
Kauno "Žalgiris" šį rudenį sužais draugiškas rungtynes Anglijoje.
Kauno „Žalgiris“ pasiekė didžiausią vasaros laimėjimą – komandos vairą ir toliau savo rankose laikys Šarūnas Jasikevičius!
Šiemet „Žalgiris“ septintus metus iš eilės tapo Lietuvos krepšinio
lygos čempionais bei turėjo vieną geriausių sezonų Eurolygoje.
Neabejotinai viena pagrindinių to priežasčių – puikią komandą surinkęs
bei ją sustygavęs vyriausiasis treneris Š. Jasikevičius. Tiesa, po
tokio sėkmingo sezono iškilo grėsmė, jog kauniečių ant rankų nešiojamas
Šaras gali pakelti sparnus į kitą klubą.
Antradienio vakarą Trakų pilyje buvo iškilmingai uždarytas 24-asis LKL sezonas.
Kauno "Žalgirio" vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius buvo išrinktas geriausiu 2016/2017 metų LKL sezono treneriu.
Tinklalapio „BasketNews.lt“
rengiamoje „Žinių radijo“ laidoje „Trys milijonai trenerių“ šiandien
mintimis dalinsis Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas
Jasikevičius.
Šarūnas Jasikevičius kartu su Kauno "Žalgirio" komanda ketvirtą kartą iš eilės tapo stipriausiais Lietuvoje.
Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai antradienio vakarą pirmą kartą šį sezoną išsivežė pergalę iš Panevėžio.
Šarūnas Jasikevičius antrą kartą šį sezoną buvo išvarytas iš aikštės, o Kauno "Žalgiris" sutriuškinęs panevėžiečius įpusėjo kelią link titulo.
VS
