Jis vienintelis žaidėjas, šiame amžiuje laimėjęs keturis Eurolygos trofėjus. Jis vienintelis apskritai per 60-ies metų Europos krepšinio istoriją tapęs čempionu su trimis skirtingais klubais. Tačiau jis nebėra žaidėjas. Šarūnas Jasikevičius vyksta į Belgradą kaip gimtojo miesto klubo, Kauno „Žalgirio“, vyriausiasis treneris.
Tituluotasis krepšininkas geriau kaip niekas kitas „Žalgiryje“ žino, ką reiškia ir ko reikia, jog laimėtum Eurolygos trofėjų. Siekiant jo, Kauno klubui teks įveikti gero Šaro bičiulio Željko Obradovičiaus vadovaujamos Stambulo „Fenerbahče“ barjerą.
„Esu tikras, jog mes būsime laikomi underdogais dėl garsiųjų vardų finaliniame ketverte. Bet kam rūpi? – retoriškai klausė Jasikevičius. – Kada kamuolys yra išmestas į orą, manau, jog visos prognozės ir visa kita skrieja pro langą.
Tada viskas priklauso nuo to, kaip darbą atlieka treneriai ir žaidėjai, kaip jie yra pasiruošę, kaip yra susikoncentravę ir kaip laikosi žaidimo plano. Įsitikinome, jog galime nukauti bet ką – mes tą įrodėme.“
– 1999 metais „Žalgiriui“ laimėjus Eurolygą Miunchene, jūs žaidėte Vilniaus „Lietuvos ryte“. Kaip išgyvenote istorinę jūsų gimtojo miesto pergalę? – Eurolyga pasiteiravo Jasikevičiaus.
– Išėjau švęsti į Vilniaus gatves. „Lietuvos rytas“ tuomet buvo kylantis klubas, o „Žalgiris“ buvo ir yra visos šalies komanda. Nemanau, kad Vilnius vėl švęstų taip pašėlusiai, jei „Žalgiris“ laimėtų dar kartą. Tačiau grįžtant į 1999-uosius, gatvės buvo pilnos, žmonės sveikino vieni kitus, automobiliai signalizavo, aplink spindėjo Lietuvos ir „Žalgirio“ vėliavos. Aš buvau vienas jų, buvo puikus vakaras, daug švenčiau.
– Veikiausiai nė vienas iš jūsų už rūbinės ribų nesitikėjo „Žalgirį“ pamatyti finaliniame ketverte. Ar komandos rezultatai viršijo ir jūsų lūkesčius?
– Tikisi ar nesitiki, tai nesuteikia papildomos pagalbos. Tu tiesiog bandai koncentruotis į kitas rungtynes ir su laiku pasiekėme antrąjį etapą. Pasiekėme daug skambių pergalių, nugalėjome daug žymių klubų, tad buvo akivaizdu, jog žaidėjai gali tai pasiekti. Dar pats faktas, jog reguliariajame sezone dusyk nugalėjome Pirėjo „Olympiakos“, suteikė mums pasitikėjimo. Žinoma, pirmosios ketvirtfinalio rungtynės buvo milžiniškos vertės. Perėmėme namų aikštės pranašumą, o grįžus į namų auditoriją suprantome, kad tikrai įmanoma tai pasiekti. Mūsų sirgaliai be galo mums padėjo, atmosfera buvo neįtikėtina. Tiesiog puiku būti to dalimi.
– Neturint nė vieno žaidėjo, kuriam teko žaisti finaliniame ketverte, ką jūs galite suteikti komandai iš savosios patirties?
– Papasakosiu jiems dalykus, kuriuos pats žinau. Man kaip treneriui tai bus pirmasis finalinis ketvertas. Nėra jokių klausimų, žaidėjams perteiksiu savo patirtį, tačiau galiausiai jie patys turi susitvarkyti su jauduliu, supančia atmosfera, susikoncentruoti ties įvykiais aikštelėje, sekti žaidimo planą ir atiduoti save maksimaliai, jog turėtų šansą laimėti.
– Kaip buvusiam įžaidėjui, kiek bus svarbu jūsų trims atakų organizatoriams – Kevinui Pangosui, Vasilije Micičiui ir Beno Udrihui – kontroliuoti tempą mūšyje su „Fenerbahče“?
– Tai bus labai svarbu, kadangi jie atlieka didžiąją dalį sprendimų. Manau, kad gynėjų žaidimas – labai svarbus, o serijoje su „Olympiakos“ jie buvo puikūs. Ir tai būtent yra milžiniška „Fenerbahče“ dalis, kaip žaidžia Kostas Sloukas, Bradley Wanamakeris, Marko Guduričius. Ne paslaptis, jog jie imasi vesti komandą ant savo pečių, priima daugelį sprendimų ir kuria žaidimą. Gynėjų žaidimas Europos krepšinyje – pats svarbiausias.
– Ką Kaunui reikštų iškovotas Eurolygos trofėjus?
– Tai reikštų labai daug. Kaunas – krepšinio miestas, Lietuva – krepšinio šalis, o „Žalgiris“ – visos šalies komanda. Visi suprantame, kokiai komandai mes atstovaujame. Mūsų vyrukai padarys viską, ką gali geriausiai.
Šaltinis: basketnews.lt
VS
