Š.Jasikevičius: "Šiais metais mes žaidžiame protingiau"

2014-10-31
Jei praėjusiame sezone Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje iš dvylikos rungtynių išvykoje laimėjo vos vienerias, šįsyk sėkme vainikuotas buvo jau antras bandymas. Bet vienas Lietuvos čempionų trenerių Šarūnas Jasikevičius tuo nesistebi. „Nemanau, kad tai – kažkokia sensacija“, – iš Stambulo (Turkija) parsivežtą netikėtą pergalę 65:62 prieš „Anadolu Efes“ ekipą įvertino buvęs gynėjas.

Jau pirmą naujo sezono mėnesį „Žalgiris“ savo aistruoliams padovanojo tris įsimintinas pergales: svečiuose įveiktas Vilniaus „Lietuvos rytas“, namuose 34 taškų skirtumu sutryptas „Nižnij Novgorod“ (Rusija) klubas, o ketvirtadienio vakarą Stambule krito ir garsiojo Dušano Ivkovičiaus auklėtiniai.

„Prieš važiuodami į Stambulą žinojome, kad varžovai turi daug pažeidžiamų vietų. Į jas mes ir smogėme, o patys nedalinome taškų už dyką“, – antrą pergalę Eurolygoje penktadienį su komanda grįžęs į Lietuvą DELFI komentavo Š. Jasikevičius.

Karjeros piką išgyvenančių krepšininkų „Žalgiryje“ nedaug, todėl stabilus komandos žaidimas sezono pradžioje nustebino ne vieną krepšinio specialistą ir mėgėją. Š. Jasikevičiaus teigimu, ekipai kol kas pavyksta tinkamai išnaudoti turimus resursus.

„Matome tuos vyrus kiekvieną dieną, todėl mūsų pačių lūkesčiai galbūt kitokie. Iš tiesų, tiesiog norime eiti žingsnis po žingsnio, tyliai ir ramiai. Tą vyrai ir daro, žaidžia nuo vienos atakos iki kitos, daug negalvodami į priekį. Būtent taip ir skinamės kelią. Porą kartų šiame sezone jau buvo atvejų, kai patikėdavome, kad esame labai geri, ir iškart būdavome nubausti. Aišku, ši komanda turi savo „stogą“, savo legendas, bet tai neturi užmigdyti. Žaisti mums kol kas nelengva“, – kalbėjo vyriausiojo trenerio Gintaro Krapiko asistentas.

– Kokias įžvelgiate priežastis, leidžiančias „Žalgiriui“ galynėtis su grėsmingesnes žaidėjų sudėtis turinčiais varžovais? – DELFI paklausė Š. Jasikevičiaus
– Visų pirma, šiais metais „Žalgiris“ nedalina dovanų kitoms komandoms. Esame supaprastinę savo gynybą – ji nebėra tokia agresyvi kaip praėjusiame sezone. Žaidimas per aukštaūgius leidžia „atmušti“ varžovų greitas atakas, kuriomis galima surinkti labai daug taškų. Sakyčiau, šiais metais mes žaidžiame protingiau. Bet erdvės tobulėjimui dar labai daug, nes ir rungtynėse Stambule buvo apstu prastų momentų, kai leidome varžovams užsikabinti, pavyzdžiui, prasižengdavome jau turėdami keturias komandines pražangas.

– Iki galo neišnaudotas rezervas turbūt yra ir Jamesas Andersonas, neretai „įlipantis į medį“. Ar treneriai ragina jį rodyti iniciatyvą ir bandyti užbaigti atakas?
– Žinote, jam nėra lengva. Jis taikosi prie naujo miesto, valstybės, galų gale prie kito žemyno ir skirtingo krepšinio. Be to, Jamesas yra vienintelis amerikietis komandoje. Sakyčiau, kad į mūsų ekipą jis įsiliejo fantastiškai. Jamesas yra labai geras žmogus, o tai „Žalgiriui“ ir yra svarbiausia. Jo žaidimas, kaip ir kitų krepšininkų, tikrai tenkina.

– Kokių pamokymų duodate „Žalgirio“ įžaidėjams Lukui Lekavičiui ir Vaidui Kariniauskui?
– Ką pamatau vaizdo įraše, tą ir paaiškinu. Tai – patys paprasčiausiai patarimai, pavyzdžiui, iš kur varžovas ginasi, kaip žaisti du prieš du ir panašiai. Bet mano įtaka įžaidėjams viešojoje erdvėje yra gerokai perdėta. Aš ir anksčiau, dar pats žaisdamas, kitiems krepšininkams patardavau, bet sakyti galima daug ką, o aikštėje žaisti reikia jiems patiems. Aišku, reikia pasakyti, kad jie abu dirba fantastiškai, atiduoda save šimtu procentų kiekvienoje treniruotėje ir dabar po truputį pradeda raškyti to darbo vaisius. Žinoma, į juos daugiau nebežiūrės kaip į „Žalgirio“ silpnąją grandį: varžovai pradės laikyti juos normaliais žaidėjais, kokie jie ir yra. Labai gerai, kad Lukas ir Vaidas – labai skirtingi, galima keisti juos priklausomai nuo priešininkų gynybos sistemų.

– L. Lekavičius ir V. Kariniauskas – tokia medžiaga, iš kurios galima nulipdyti ir Lietuvos rinktinės atakų organizatorius?
– Kodėl gi ne? Pasakysiu banaliai, bet viskas priklauso nuo jų pačių. Manau, iš jų gali išaugti du geri įžaidėjai. Jie puikiai supranta, kokius pranašumus turi, ir mes juos stengiamės išnaudoti. Bet prognozuoti, kas bus ateityje, labai sunku. Per kiek metų jie visiškai subręs kaip įžaidėjai? Manau, dvejų ar trejų reikės.

Šaltinis: delfi.lt|Mindaugas Augustis

0 comments:

Rašyti komentarą