Š.Jasikevičius: "Šeima man labai svarbi, visur esame kartu"

Amerikoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Graikijoje, Turkijoje žaidęs ir gyvenęs, krepšininko karjerą baigęs Šarūnas Jasikevičius po ilgos pertraukos ilgesniam laikui grįžo į Lietuvą.

Kaune jis ateinantį sezoną su Gintaru Krapiku treniruos „Žalgirio“ komandą. Laikinojoje sostinėje gyvena ir 38-erių metų trenerio šeima – mylimoji Anna Douka, penkerių dukrelė Aila ir pustrečių metukų sūnus Lukas.

Nesiskiria su šeima

Namus Barselonoje ir Atėnuose turintis Š. Jasikevičius kol kas dar nežino, į kurią šalį su šeima kelsis gyventi po sezono.

„Būsiu ten, kur bus mano darbas. Mes sutartis pasirašome metams, todėl tą laiką ir gyvename ten, kur dirbame, - naujienų portalui DELFI sakė „Žalgirio“ komandą treniruojantis Š. Jasikevičius. - Todėl ir atostogas tenka derinti pagal darbą. Kai turi laisvo laiko, tada ir žiūri, ar tuo metu norisi paatostogauti ir kažkur išvažiuoti, ar su šeima pabūti, ar pavyksta suderinti poilsį su šeima. Kiekvienais metais situacija būna skirtinga. Tačiau, taip, mes gyvename čigonišką gyvenimą.“

Kaip prisipažino buvęs krepšininkas, jei tik leidžia darbo grafikas, jis per šventes visada stengiasi grįžti į Lietuvą. „Mes neturime savaitgalių ar nedarbo dienų, per kurias žmonės gali sau leisti susiplanuoti savo poilsį. Turime taikytis prie komandos ir darbo kalendoriaus. O kurioje šalyje dirbame, ten ir važiuojame su šeima, - DELFI prisipažino Kaune su dviem vaikais ir mylimąja šiuo metu gyvenantis Š. Jasikevičius. - Šeima man labai svarbi, visur esame kartu.“

Pasiilgsta saulės

Ant lagaminų gyvenantis trenerio karjerą pradėjęs Šarūnas neslėpė, kad kol kas negalvoja apie sėslesnį gyvenimą. Todėl jis dar nežino, kaip šeima pasielgs tuomet, kai vaikams teks pradėti lankyti mokyklą ir kurioje šalyje jie mokysis.

„Kai ateis toks laikas, tada galvosime ir šoksime per griovį. Dabar esame labai patenkinti. Vaikai Kaune eina į labai gerą darželį. Tiek jiems, tiek man su žmona čia labai patinka, - džiaugėsi jis. - Tik gyvenant Lietuvoje labiausiai pasiilgstu saulės. Tačiau viskas su lietuvišku oru yra gerai. Vienur gyvenant vieno dalyko pasiilgsti, kitur kito. Užsienyje labiausiai pasiilgstu Lietuvos, draugų.“

Sūnų vedasi į varžybas

Su devyneriais metais jaunesne ekonomiste iš Graikijos šeimą sukūrusio Š. Jasikevičiaus vaikai kalba net keliomis kalbomis: lietuviškai, graikiškai, angliškai ir ispaniškai. „Žmona lietuviškai kalbėti dar nelabai moka, tačiau viską supranta. Vaikai kalba lietuviškai. Nuo pat gimimo su jais kalbu lietuviškai, jie neturi problemų su lietuvių kalba“, - sakė vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų, į kiekvienas rungtynes visada atsivedantis ir savo sūnų. Ar norėtų, kad atžala pasektų jo pėdomis?

„Tai jau bus jo pasirinkimas. Jei jam bus gerai, kodėl ne. Svarbiausia, kad geru žmogumi užaugtų“, - sakė Š. Jasikevičius.

Draugams tapo bosu

Būtent Lietuvoje, „Žalgirio“ komandoje prasidėjo naujas gyvenimo etapas – jis debiutavo kaip treneris. Ar tiek metų žaidus krepšinį nesunku sėdėti nuošalyje ir stebėti komandos žaidimą iš šalies?

„Kol kas negaliu apie tai daug pasakyti, nes dar tik kelias savaites dirbu. Tačiau tai natūralus procesas, atėjo laikas baigti karjerą ir dirbti kitą darbą. Stengiuosi su juo apsiprasti ir pažiūrėti, ar tai man tinkanti profesija. Kol kas man labai patinka trenerio darbas. Tačiau viskas dar labai šviežia ir per mažai laiko praėjo, kad galima būtų vertinti“, - neabejoja Š. Jasikevičius.

Šią savaitę jis su „Žalgirio“ krepšininkais turėjo pirmąsias varžybas kaip treneris. Kauno komanda Turkijoje, Muglos mieste sužaidė draugiškas rungtynes su Izmiro „Karsiyaka“. Žalgirietis Darius Songaila prisipažino, kad Š. Jasikevičius visada tarp krepšininkų buvo kaip treneris. Todėl ilgametį sportininką matyti trenerio kėdėje jam nebuvo keista.

„Tik jei jis treniruodavo mus ne nuo suoliuko, tai aikštelėje. Taip kad tas jausmas nėra keistas“, - po pirmųjų rungtynių sakė D. Songaila.

O ar nekeista savo buvusiems kolegoms per rungtynes vadovauti pačiam Š. Jasikevičiui? „Kartais tikrai būna keista treniruoti komandos draugus. Bet gyvenime būna tokių situacijų, kurių, manai, kad nebus, bet jos įvyksta. Komandoje esame tam, kad gerai atliktume savo darbą. Tiek Darius, tiek Robis (R. Javtokas, - DELFI) yra tikri profesionalai, puikiai išmanantys savo darbą. Tačiau kartais tenka pabūti jų bosu, kurio reikia paklausyti. Bet už aikštelės ribų esame labai geri draugai, kurių santykiai man pradėjus treniruoti komandą visai nepakito ir nemanau, kad pakis“, - neabejoja jis.

šaltinis: delfi.lt|Edita Maželytė