Š.Jasikevičius: "Norėčiau dar žaisti šioje komandoje"

Kartais žodžių nepakanka. Jie negali apibūdinti veido išraiškos, šypsenos, juoko, švytinčių akių ar emocijų kai jis kalba. Viskas tampa sudėtingiau kai mes kalbame apie vaikiną kuris neabejotinai yra žvaigždė Šarūnas Jasikevičius.

Rungtynės tarp "Olympiacos" ir "Fenerbahce Ulker" baigėsi prieš dešimt minučių... Jo balsą buvo galima girdėti net už uždarytų persirengimo kambario durų. To pačio persirengimo kambario kur birželį po septynių valandų trukusių rungtynių jis šventė Graikijos čempionų titulą. Jis klausosi tų pačių pažįstamų balsų ir prieš mus stovi su didelę šypsena veide sakydamas nešvarius graikiškus žodžius. Patikėkit mumis jis vis dar turi tuos žodžius savo žodyne! "Neišeikit. Aš ateinu" pridėjo lietuvis ir vėl sugrįžo.

"Tai buvo puiki pergalė ir jeigu mes galime įveikti "Olympiacos" jų arenoje, tada mes galime eiti toli." sako jis, tačiau atsisako prognozuoti tuo atveju jeigu komandos  turės vienodą taškų skaičių ir kiek svarbi bus ši 14 taškų skirtumu laimėtos rungtynės. "Tai yra jau kitos rungtynės ir nieko daugiau. Šie vaikinai per pastaruosius du mėnesius padarė neįtikėtiną dalyką, todėl turime būti labai atsargus".

Jis tampa rimtesniu ir atidžiai galvoja ką pasakyti, bei supranta, kad vienos pergalės nepakanka, kai grupėje yra dar daug rungtynių. Dabar diskusija pakrypo apie jo sugrįžimą į "Taikos ir draugystės" (Olympiacos komandos) areną. Tai arena kurią jis gerai žino, arena kur susirinkę  žiūrovai nuo pirmų sekundžių jam prisilietus prie kamuolio jį pasitikdavo gausiu švilpimu. Jis nemanė, kad tai buvo sudėtinga situacija: "Aš juos žinau... Todėl tai man nebuvo keista. Aš nežaidžiau prieš komandą kurią aš mylių kaip kad būtų "Panathinaikos", "Maccabi" ar "Barcelona". Tada taip, man būtų buvę sunku žaisti. Dabar tai buvo paprasčiausias varžovas ir aš neturiu nieko asmeniško prieš 'Olympiacos". Tiesa ta, kad aš badžiau surasti kur mano žmona buvo. Jeigu aš būčiau ją radęs ankščiau galbūt aš nebūčiau padaręs 27 klaidų per pirmus tris kėliniu (juokiasi). Aš negalėjau jai pasakyti, kad vilkėtu žalius rūbus ir išsiskirtu iš minios, nes tada ko gero būtų ją nužudę".

Jo juokas tampa vis garsesnis o akys vis labiau žiba... Kur sėdėjo Anna jo draugė su kuria jiedu turi dukrytę yra diskusijų klausimas vėl ir vėl. Jis tikėjosi, kad ji sėdės tam tikroje vietoje, tačiau ji buvo kažkur kitur ir negalėdamas jos rasti jis nerimavo. Jis yra žvaigždė ir nė kiek nebijo pasijuokti iš savęs, kad ir padarius 27 klaidas. Ir kai diskusija priėjo apie jo lemiamą tritaškį rungtynių pabaigoje jis nedelsiant atsakė: "Aš žaidžiau baisiai! Gerai... aš įmečiau tritaškį... tai kas, kartais ir aš turiu padaryti kažką naudingo. Nebuvo taip, kad aš turėjau viską daryti blogai šiose rungtynėse!"

Atmosfera "Taikos ir draugystės" arenoje nebuvo bloga, išskyrus tuos atvejus, kai susirinkę žmonės buvo prieš jį ir pasitikdavo jį švilpimu. "Kaip sakiau savo komandos draugams lyginant su Graikijos čempionato rungtynėms arena atrodė lyg bažnyčia. O jei mano žmona sėdėjo dešinėje pusėje tada aš turėjau žaisti geriau. Γαμώτο (negražus graikiškas žodis)... parašykit šitą taip kaip aš pasakiau graikiškai". Juokas grįžta, kadangi pradėta kalbėti apie negražius graikiškus žodžius. "Aš privalėjau šiandien juos visus išgirsti! Nežinau ar buvo bent vienas negražus žodis kurio jie man nepasakė... Aš išmokau keletą naujų žodžių... Nežinau kodėl bet aš jų girdėjau daug".

Vėliau pokalbis prasidėjo apie "Fenerbahce Ulker" komandą: "Aš jaučiuosi gerai šioje komandoje, tai tikrai didingas klubas, tačiau ne... aš dar nesu dalis jo... manau kad tai buvo akivaizdu rungtynių metu. Aš atlikau keletą ne tikslių perdavimų, kartais mano komandos draugai nesupranta manęs. Taip pat aš nežaidžiau gerai tris kėlinius, tačiau svarbiausia, kad iškovojome pergalę".

Ši pergalė buvo pasiekta pažįstamoje vietoje, ten kur su "Panathinaikos" jis ne vieną kartą triumfavo. Informacija apie, tai, kad "Panathinaikos" sirgaliai nusifotografavo vilkėdami jo marškinėlius Lietuvoje pakeitė jo išraišką... Emocijas sunku nuslėpti. Jis pakeitė savo išraišką, apie ryšį su sirgaliais matyti ne tik iš žodžių kokiais jis kalba, tačiau ir akių. "Visada malonu jausti, kad esi mylimas... ką aš galiu pasakyti? Aš visada sakau, kad mano pirmoji patirtis su "Panathinaikos" sirgaliais buvo oro uoste kai aš tik atvykau čia. Ką aš daugiau galiu pasakyti? tik galvoti apie tai... kai tu pamatai, kad jie turi tiek daug meilės ir pagarbos tau, tai kas belieka ir pasakyti? Ir aš visa tai jaučiu per savo draugus Graikijoje, buvusius komandos draugus su kuriais palaikau ryšį ir per paprastus žmones, todėl negaliu pasakyti nieko daugiau kaip tik milijoną kartų ačiū jiems visiems... Norėčiau dar žaisti šioje komandoje. Bet tai gyvenimas..."

Balso tonas sumažėjo, o išraiška veide vėl pasikeitė... Jis susitarė susitikti su draugais, jo mobiliajame telefone (o gal tiksliau mobiliuosiuose telefonuose) žinučių gausa. Jis nori praleisti kelias valandas su Panathinaikos draugais... o šie su Šaru... su tikra žvaigžde už aikštelės ribų.

Straipsnį iš graikų kalbos vertė Georgia. Didelis AČIŪ jai.