Praktiškai visais krepšinio klausimais nuomonę turintis Kauno „Žalgirio“ strategas piktinasi, kad nesėkmingas rinktinės pasirodymas Europos čempionate ištraukė kritikuoti mėgstančius žmones.
„Kam dabar daryti problemą dėl tų 40 minučių? – kalbėdamas tinklalapiui „BasketNews.lt“, klausė Jasikevičius. – Juolab, kad žaista prieš graikus. Ne prieš bet ką, o prieš graikus. Graikų komandoje žaidė krepšininkai, kurie kasmet kovoja dėl Eurolygos aukščiausių vietų. Jie užgrūdinti karo sąlygomis, žaidžiant „Panathinaikos“ – „Olympiakos“ rungtynes. Jiems tas aštuntfinalis tikrai nepasirodė per didelis.“
Lietuvos rinktinė Europos čempionato aštuntfinalyje 64:77 nusileido Graikijos krepšininkams ir kovas baigė anksčiausiai nuo 2009 metų. Galutinėje įskaitoje mūsiškiai užėmė devintąją vietą.
Taip rinktinė dar praėjusį sekmadienį išskrido į Lietuvą ir prasilenkė su „Žalgiriu“ bei jo treneriu, kurie trečiadienį atvyko į draugišką šešių komandų turnyrą Antalijos priemiestyje Beleke. Nepaisant aktyvaus pasirengimo sezonui, „Žalgirio“ strategas matė visas Lietuvos rinktinės dvikovas ir nėra linkęs daryti tragedijos dėl galutinio rezultato.
Anot Jasikevičiaus, reikia įvertinti tai, kad Lietuvos rinktinė prieš pat Europos čempionatą neteko Luko Lekavičiaus, neatvyko Domantas Sabonis, traumuotas žaidė Marius Grigonis.
„Šiuolaikiniame krepšinyje labai svarbus yra greitis. Gynėjų žaidimas yra svarbus. Mes prarandame Luką, prarandame Grigonį, kuris antroje pozicijoje yra turbūt greičiausias ir dinamiškiausias mūsų žmogus. Jau negali žaisti greitai. Be to, neatvyksta Domantas Sabonis… Reikia realiai žiūrėti į situaciją. Motiejūnas nežaidęs dvejus metus… Bet dėl to griauti krepšinio piramidę? Ne. Ta piramidė ir taip statosi ilgai, tad 40 minučių man negali jos nubraukti“, – aiškino Jasikevičius.
– Treneri, Europos čempionate dėl aukso susikaus Slovėnija ir Serbija. Ar toks finalas, jūsų nuomone, yra logiškas? – „BasketNews.lt“ paklausė Jasikevičiaus.
– Manau, labai logiškas. Ypač žiūrint iš Slovėnijos pusės – jie, mano manymu, žaidžia geriausią krepšinį čempionate. Ispanai jau nuo pat aštuntfinalio nerodė kažko labai stipraus. Aišku, slovėnų pergalė prieš juos buvo kažkoks siurprizas, bet kad visai nustebčiau… Iš „Žalgirio“ personalo buvau vienas iš nedaugelio, kuris sakė, kad Slovėnija tikrai gali (tai padaryti). Šiais laikais, jeigu turi gerus gynėjus, tu gali daug ką kontroliuoti. Kitas dalykas, jie yra labai gerai vaidmenis paskirsčiusi komanda. O Serbija visą laiką žaidžia solidžiai. Jie turi savo mokyklą ir viskas su tuo gerai.
– Serbijos krepšinis vienu metu buvo duobelėje, bet jau keturias vasaras iš eilės jie patenka tarp 4 stipriausių rinktinių. Tai, ko gero, kalba apie jų sugrįžimą į viršūnę?
– Galvoju, taip. Jie turi savo mokyklą. Iš kitos pusės, duobelių buvo ir Ispanijos rinktinėje, prieš ateinant Gasolių erai. Visiems duobelių būna. Problema galbūt tiems, kurie niekada nepakyla į tą lygį arba pakyla kartą per 8 metus. Duobelių bus – juk niekada nežaidžiamos jokios serijos. Kiekvieno čempionato galutinis rezultatas priklauso nuo vienų rungtynių. Paskui nuo dar vienų. Dar vienų. Ir taip toliau. Tavo pusantro-dviejų mėnesių darbą sprendžia 40 minučių. O per 40 minučių būti blogam yra žmogiška. Čia mūsų profesija.
– Dar kalbant apie ispanus – akivaizdu, kad tai paskutinis čempionatas Juanui Carlosui Navarro, panašu, kad karjerą rinktinėje baigs ir Pau Gasolis. Ar galima spėti, kad jų rinktinė dėl to nusileis laipteliu žemyn, lyginant su tuo, ką matėme paskutinius 10-15 metų?
– Galvoju, kad ispanai be Gasolių ir Navarro nebeturės tokio stabilumo, kad kiekvieną vasarą bus medaliai. Nenustebčiau, jeigu jie vieną vasarą be Gasolių laimėtų auksą, o kitą vasarą iškristų ketvirtfinalyje. Manau, jų pasirodymuose bus daugiau kalnelių. Tos superžvaigždės turi begalinę vidinę motyvaciją ir jie kažką išspaudžia, kad kiekvieną vasarą, net pralaimėjęs 40 minučių pusfinalyje ar finale, vis tiek būna ketverte. O tai yra pagrindinis tikslas.
– Jūsų bičiulis Pau Gasolis pirmame savo Europos čempionate žaidė 2001 metais. Praėjus 16 metų, jis vis dar aukštumoje. Kaip galima įvertinti jo tokį pasirodymą?
– Manęs tai nestebina. Tai – aukščiausio lygio profesionalas, kokių būna mažai. Tai – idealus sportininkas, kuris atsidavęs ne tik savo profesijai, bet ir kaip asmuo domisi labai daug kuo už aikštės ribų. Super.
Galų gale, jam nereikia vienam tempti komandos. Jis visada apsuptas nuostabios kartos. Jie visi kartu nuo jaunimo laikų, jie – pasaulio jaunimo čempionai. Jie turi begalinį pasitikėjimą vienas kitu. Keisdavosi treneriai, bet braižas likdavo panašus. O Pau dar kiekvienais metais kažką gerina, kažką prideda, kažkaip pasikeičia. Kalbu ir apie jo tolimus metimus, ir sugebėjimą prasiveržti, ir dominavimą ne savo ilgomis rankomis ar fizine jėga, o dominavimu iš baudos aikštelės, toliau nuo baudos aikštelės, nuo tritaškio linijos. Kažkas panašaus darosi ir su Marcu. Kažkas fantastiško.
– Sakėte, kad Slovėnija pernelyg nenustebino, patekdama į finalą. Ar tai reiškia, kad juos laikote finalo favoritais?
– Serbija turi daugiau tokių rungtynių patyrimo. Bet Dragičius, Dončičius… Tai yra super. Randolphas irgi yra kertinis žmogus, kuris gali žaisti per dvi pozicijas. Tas pats Vidmaras, kuris man visą laiką labai patikdavo. Tai žmogus, žinantis savo rolę. Nuo suoliuko eina dar pagalbos iš gynėjų linijos, o šiais laikais ta antros linijos situacija yra pati svarbiausia. Bent jau man.
– Kaip įvertintumėte Lietuvos rinktinės pasirodymą Europos čempionate?
– Kai tik mums atsitiko kažkas geriau, tas pasirodymas nutrūko dėl labai geros varžovų 40 minučių atkarpos. Dabar yra absurdas kažką kalbėti apie mūsų krepšinį vien dėl to, kad vyrai nesužaidė 40 minučių. Taip, jie nesužaidė. Bet krepšinį žaidžia dvi komandos. Jeigu imtume graikų sudėtį ir mūsų sudėtį, su visa pagarba mūsiškiams, bet galvoju, kad graikų sudėtis yra geresnė. Turime didžiulį pranašumą penktoje pozicijoje, bet ten yra Bourousis ir Papagiannis, kurie neleido Valančiūnui dominuoti taip, kaip dominavo anksčiau. Jie atstovėjo prieš Valančiūną, o kiti žaidėjai patraukė (rungtynes). Pats blogiausias variantas, kas mums galėjo nutikti, tai buvo ta komanda.
Ne viskas priklauso nuo mūsų. Ar mes kažką labai blogai darėme? Negalvoju taip.
Čia yra absoliutus sprintas. Bum ir jau baigėsi rungtynės. Ypač Europoje – tos 40 minučių – jos tokios greitos. Blogai pradedi, kaip lietuviai pradėjo su Graikija, ir… Čia taip taip greitai viskas vyksta.
– Iš karto tų rungtynių pasipylė kalbos, ką daryti toliau – keisti trenerį ar nekeisti, esą blogu keliu eina visas Lietuvos krepšinis. Kaip tos kalbos jums atrodo iš šalies?
– Lietuvoje blogas krepšinis buvo ir tada, kai su Kazlausku trejus metus iš eilės buvome ant pakylos. Buvo straipsnių. Pernai trys jaunimo rinktinės ėjo ant pakylos, vis tiek buvo straipsnių. Ko žmonės nori? Ar savo kalbomis jie nori tų postų? Ar nori padėti? Ar tikrai taip galvoja? Aš nesuprantu. Aš negalvoju, kad Lietuvos krepšiniui yra blogai.
Antrą vasarą rezultatai yra nelabai geri. Taip. Bet man nėra jokios panikos. Galvoju, kad Lietuvos krepšinis yra geroje situacijoje.
Man labai džiugu, kad Lietuvos krepšinio prezidentas yra žmogus, kuris yra krepšininkas. Ne verslininkas, bankininkas, ar architektas, o krepšininkas. Tai labai svarbu. Jeigu išeitų Sabonis, būtų didžiulė katastrofa, nes ateitų kažkoks žmogus, kuris nesusijęs su krepšiniu. Ir tai yra blogiausia. Krepšinį turi tvarkyti krepšininkai. Žurnalistiką turi tvarkyti žurnalistai ir taip toliau.
Ar problema, kad Sabonis kažkur nenuėjo pašnekėti? Nepykit, bet Sabonis yra nekalbus žmogus. Šiškauskas nekalbus. Ką tu jiems gali pasakyti? Taip, galbūt reikėjo išeiti ir kažką pasakyti, bet koks skirtumas? Kas nuo to būtų pasikeitę? Arvydas Lietuvos krepšiniui dirba 365 dienas. Pritrūko vieno Sabonio interviu? Gal. Bet čia tikrai nėra Lietuvos krepšinio problema.
– Buvo ir tokių kalbų, kad per anksti užkabinti medaliai, esą tai neigiamai paveikė komandą. Ar tai iš tiesų gali paveikti komandą?
– Aišku, gali. Aš pats tą patį sakiau, kai prieš kiekvienas Eurolygos rungtynes internete buvo pasakoma, kas laimės. Lietuviams visą laiką sakau, kad visur turi surasti motyvaciją. Negali galvoti, kad jeigu pasakė, kad laimėsi, taip ir bus. Kartais tas (paveikimas) jaučiasi.
Varžovams padeda tai, kad ispanai ir kiti turi patyrusius žaidėjus. Nežinau, ar mūsų rinktinės žaidėjus tai paveikė, bet kad nepadėjo, tai tikrai. Bet dėl to kažką kaltinti būtų absurdas. Galima papykti, man tai irgi nepatinka. Galbūt kažką tie tekstai užliūliuoja, bet jeigu užsiliūliuoji nuo žiniasklaidos straipsnių, tai reiškia nesi toks stiprus psichologiškai, kad galėtumei būti čempionu.
– Juk negali meistriškumo lygis kristi vien dėl to, kad kažkas kažką parašo?
– Meistriškumas krepšinyje apibrėžiamas ne tik krepšinio žaidimu. Yra ir psichologija, ir komandos suėjimas, ir mišinys tarp žaidėjų. Čia yra tiek dalykų… Nėra, kad ateinu, kaip tenise, atidaužau į sieną, ir išeinu. Čia yra tiek faktorių… Apie tai būtų galima mėnesį kalbėti.
– Pats tikriausiai iš arti stebite graikų krepšinį. Ar tai, kad jie buvo tokie blogi grupėje, o paskui taip pasikeitė, nustebino?
– Manau, kad graikai suprato, kad jiems tereikia išeiti ir aštuntfinalyje į tas 40 minučių sudėti viską, ką moka. Negalvoju, kad jie bijojo Lietuvos, negalvoju, kad ir lietuviai bijojo Graikijos. Deja, bet taip jau gavosi. Tai – 40 minučių, pabrėšiu tai dar kartą. Tai prabėga taip greitai. Tame pralaimėjime aš nematau jokios problemos.
– Dabar daug kalbama ir apie būsimus kvalifikacinius langus, kurie prasidės nuo lapkričio. Kokią jie įtaką gali turėti bendram rinktinių vaizdui?
– Aš tik galiu pasakyti, kad esu laimingas žmogus, kad turiu tokį darbą. Atrodo, kad bus gerai. Per langus turėsiu žaidėjus, ko dabar neturiu. Rugsėjo 20 dieną pradedame LKL sezoną dvikova su Alytaus „Dzūkija“, o Edgaras Ulanovas iki tol neturės nė vienos treniruotės su komanda. Vasilije Micičiaus nebus. Axelis Toupane’as turės vieną treniruotę. Absurdas. Ačiū Dievui, kad aš per tuos langus turėsiu darbą. Ir atrodo, kad su manimi dirbs visi tie, kurie prieš sezoną pasižadėjo dirbti.
– Sakėte, kad Ulanovas, Micičius ir Toupane’as dėl Europos čempionato vėlai prisijungs prie komandos. Kaip reiktų taisyti šią situaciją? Ankstinti Europos čempionatus?
– Nežinau. Galvoju, kad tas pats mūsų LKL su 36 rungtynėmis yra perdėtas dalykas. Europos krepšinio situacija yra labai blogoje vietoje. Čia yra langai, vienos lygos pradeda ženkliai anksčiau nei kitos, baigia irgi skirtingai. Dėl to sunku rengti tuos Europos čempionatus. Dėl to, vėl pabrėžiu, kad esu labai laimingas žmogus turėdamas tokį darbą. Tai yra didžiulė privilegija.
Jonas Miklovas|BasketNews.lt
VS
0 comments:
Rašyti komentarą