Apie galimybę patekti į stipriausiųjų aštuonetą dabar garsiai šneka ir Kauno klube likę, ir jį papildę žaidėjai. Tai, kas dar anksčiau atrodė nepasiekiama, dabar Kaune yra labai laukiama.
Į šį optimizmo traukinį kol kas nenori šokti jo mašinistas – „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius. Įvertinęs Kauno klubo vasaros pokyčius, Šaras labai atsargiai vertina galimybes žengti toliau nei pernai.
„Aš nesu toks optimistas dėl Top-8, – interviu tinklalapiui „BasketNews.lt“ prisipažino Jasikevičius. – Sakau, kad Eurolyga pastiprėjo, o mes praradome 7 žaidėjus. Turime 5 krepšininkus iš praėjusio sezono. Iš pirmų 7 Eurolygos rungtynių tik dvejos yra namuose. Kalendorius yra baisus. Čia yra absoliučiai nauja komanda, absoliučiai naujas sezonas.“
„Žalgiris“ vasarą atsisveikino su įžaidėjais Leo Westermannu ir Luku Lekavičiumi, atakuojančiu gynėju Renaldu Seibučiu, sunkiaisiais krašto puolėjais Brocku Motumu ir Isaiah Hartensteinu bei vidurio puolėjais Augusto Lima ir Robertu Javtoku.
Tiek pokyčių, pasak Jasikevičiaus, yra per daug, kad jau dabar būtų galima svajoti apie galimybę žengti toliau.
„Dabar kalbėti apie aštuonetą, galvoju, yra neteisinga. Mes neturime tokios sudėties, neturime tiek patirties. Pernai sausio gale – vasario viduryje pajutome, kad galime užsikabinti. Atėjo vienos kertinės rungtynės, mes jas pralaimėjome. Duok Dieve, kad šiais metais ateitume į tą pačią situaciją“, – aiškino Jasikevičius.
„Žalgirio“ tarpsezonio tikslas buvo tapti atletiškesniais. Taip komandoje atsidūrė vidurio puolėjas Brandonas Daviesas, sunkusis krašto puolėjas Aaronas White'as ir lengvasis krašto puolėjas Axelis Toupane'as.
Tarp kitų naujokų – gynėjai Vasilije Micičius ir Dee Bostas bei jaunieji Gytis Masiulis ir Martynas Sajus.
Klubą papildę žaidėjai mato anksčiau čia žaidusių krepšininkų šuolius: Lekavičius tapo „Panathinaikos“ nariu, Westermannas – CSKA, Motumas – „Anadolu Efes“.
Jasikevičius savo naujokams siunčia ir dar vieną žinutę – neužtenka galvoti, kad buvimas „Žalgiryje“ ir darbas su jo treneriais iš karto garantuoja gerus būsimus kontraktus.
„Jie (naujokai) ateina su idėja, kad kažkas jų karjeroje įvyks. Jų karjeroje kažkas įvyks tik tuo atveju, jeigu jie bus atsidavę taip pat, kaip buvo atsidavęs Lukas, Brockas ir Leo. Jeigu jie galvoja, kad ateina į „Žalgirį“ ir staiga atliks šuolį, tai aš tada sakysiu: „Alio, Lukas, Leo, Brockas, kiti čia (salėje) buvo kiekvieną rytą. Jeigu laisvas rytas, jie čia ateidavo ir dirbdavo“. Neegzistuoja kažkoks treneris ar sistema, kuri kažką už tave padarys. Jeigu pats kažką pasidarai, tai ir pasieksi. Čia kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje“, – aiškino Jasikevičius.
Interviu su Jasikevičiumi – apie artėjančio sezono „Žalgirį“, sprendimą likti Kaune ir socialinius tinklus.
– Minėjote, kad jūsų nuomone, šiemet Eurolyga bus stipresnė, pastiprėjo kitos komandos. Kas leidžia daryti tokias išvadas? Stipresnės sudėtys? – „BasketNews.lt“ paklausė Jasikevičiaus.
– Taip, galvoju, kad sudėtys stipresnės. Iš kitos pusės, velnias žino, kaip bus. Kaip ir kiekvienais metais, reikia laukti. Dabar visos sudėtys yra ant popieriaus. Paskui vienos iššauna, kitos ne taip iššauna, kažkas nesusiklijuoja. Čia yra šneka iš popieriaus. O kaip bus, reikia laukti ir žiūrėti.
– „Žalgiris“ ant popieriaus, ko gero, irgi atrodo stipresnis?
– Galvoju, kad yra vietų, kur stipresni, yra vietų, kur velnias žino. Labai nepatinka, kad praradome lietuvį, Luką. Tai kažkiek sujaukė planus. Iš 12 norisi turėti 7 lietuvius. Dabar 6 žmonės nesupranta kalbos ir tai yra skirtumas. Skauda prarasti „Žalgirio“ mokyklos auklėtinį. Iš kitos pusės, gražu, kad mūsų vaikas išeina į plačiuosius vandenis, kad jis tiek davė „Žalgiriui“ ir pats dirbo, kaip išprotėjęs. Už tai gavo nuopelną.
Tikrai esame atletiškesni. Ar geresni – dar sunku pasakyti.
– Ar Lukas, prieš priimdamas sprendimą, kalbėjosi su jumis?
– Taip, labai daug kalbėjome. Jis vienu momentu buvo nusprendęs likti ir tas dvi dienas šnekėjomės labai daug. Jis elgėsi tikrai labai džentelmeniškai. Iki pat paskutinio („Panathinaikos“) pasiūlymo aš siūliau jam likti ir pabūti dar čia. Bet kai kitas klubas su labai didelėmis finansinėmis galimybėmis vis kelia pasiūlymą, ateina laikas, kada jis turi jį priimti. Kai jie pakėlė pasiūlymą iki tiek, kiek pakėlė, pats pasakiau, kad, ko gero, tau reikia tai imti. Aš tai visiškai suprantu.
Blogiausia, ką galiu daryti žmogui, tai meluoti. Esą, neimk tų pinigų, tau jų nereikės. Jeigu taip pasakysiu, pats atrodysiu labai kvailai.
– Pačioje Graikijoje buvo tokių spėlionių, ar Lukas jau priaugęs iki tokio lygio, kad žaistų „Panathinaikos“. Kaip atrodo jums?
– Sunku pasakyti. Kaip krepšininkas, jis yra priaugęs. Kaip žmogus, nežinau, ar priaugęs. Bet kad per šiuos metus jis priaugs, tai yra faktas. Kitą vasarą, jeigu reikės žaisti rinktinėje, jis atvažiuos tikrai geresnis žaidėjas, nes labiau subręs kaip žmogus. Ar čia bus tinkama vieta? Čia tik spėlionės, pamatysime po metų. Bet aš nestatyčiau prieš jį ir jo darbo etiką. Tokie žmonės anksčiau ar vėliau susitvarko reikalus.
– Tik išvykus Lukui, labai greitai jam radote pamainą Dee Bostu. Apskritai, šią vasarą labai greitai sukomplektavote komandą. Tai turbūt pavyzdys, kad selekcinis darbas buvo daromas visus metus?
– Taip, mes stengiamės, bet tai priklauso ir nuo to, kaip einasi sezonas. Pernai buvo labai lengva, nes anksti užsitikrinome LKL reguliariojo sezono laimėtojų vardą. Buvo likusios kokios 2 savaitės ir aš galėjau labiau atsiduoti ateities planavimui. Tai buvo 2-3 savaitės, kada su Pauliumi (Motiejūnu) susidėjome prioritetus: ką galvojame, kad prarasime, su štabu susireitinguojame (potencialius) žaidėjus. Kaip matėte, daugmaž buvo aišku, kad prarasime Brocką. Gerai, kad viskas greitai gavosi su Aaronu White’u.
Norėjosi kuo greičiau ir operatyviau viską pasidaryti. „Žalgiris“ dabar turi Eurolygos kortą, kuri yra superinė. Visi nori žaisti Eurolygoje, nes lygų skirtumas yra didžiulis.
– Sakėte, kad anksti planavote komandą ir dėliojote ją ateičiai, bet tada dar nebuvo šimtaprocentinės tikimybės, kad pats būsite „Žalgiryje“?
– Daugiau mažiau dariau du darbus paraleliai. Turėjau teisę kalbėtis su kitomis komandomis, Paulius tai žinojo. Paulius žinojo, su kuo susitikinėjau. Bet tuo pačiu sakiau, kad iki to momento, kol esu „Žalgirio“ treneris, esu atsakingas už komplektaciją. Paulius galėjo pasakyti, kad ne, šito žaidėjo nenoriu. Jo, kaip prezidento, balsas yra svarbiausias. Iki to momento, kol būčiau buvęs „Žalgirio“ treneris, būčiau dirbęs „Žalgiriui“.
– Ar buvo realus variantas persikelti į kitą komandą?
– Taip, ir ne vienas. Ir daug kalbų buvo. Bet… Žmonės manimi netiki, kad man čia labai gerai. Būna, aišku, visokių dienų. Gali keiktis, nemiegoti naktimis, būti išvaromas iš aikštės, bet kai paimi visą visumą, tai čia yra labai geras darbas. Vienas geriausių darbų, ką gali turėti Europoje. Man, kaip 41 metų treneriui be patirties turėti tokią galimybę – tai yra kažkas fantastiško. Mane palaiko. Sakai tai kitiems, bet vis tiek žmonės nereaguoja. Taip, kiti klubai ateina su dideliais pinigais, bet yra svarbesnių dalykų nei pinigai.
– Kiek žinau, didžiausi pinigai buvo „Maccabi“ pusėje, kur, logiškai mąstant, turbūt tokį pasiūlymą reiktų priimti. Bet veikia kiti veiksniai?
– Taip. Žinau „Maccabi“ virtuvę ir tai yra sunki vieta. Be galo prestižinė vieta, bet… Iš kitos pusės, sunku palikti mūsų žaidėjus. Aišku, galvojau, Lukas bus, bet dar yra Ulanovas, yra Jankūnas, yra Javtokas, kuris žinojau, kad ateis dirbti į personalą. Yra trenerių štabas. Tikrai labai smagu dirbti. Ir ta begalinė pagarba iš „Žalgirio“ pusės dar labiau įkvepia. Čia be jokių svaičiojimų, sakau tai iš širdies. Man labai patinka.
– Naujas kontraktas su „Žalgiriu“ buvo pasirašytas dvejiems metams. Jis realiai yra dvejų metų trukmės, ar vasarą vėl galėsite rinktis naują komandą?
– Turiu galimybę išvažiuoti bet kada. Bet kaip ir sakiau anksčiau, kad išvažiuočiau iš šitos geros vietos, turėtų būti labai geras pasiūlymas.
– Apie mažiau rimtus dalykus – vasarą atsiradote „Instagram“ tinkle bei ten esate gana aktyvus. Kas lėmė tokį sprendimą?
– Iš tikrųjų, dabar truputį su tuo „Instagramu“ perlenkiu lazdą. Negalvojau, kad tiek į jį įdėsiu nuotraukų. Bet kažkaip pačiam labai patinka.
To norėjau jau seniai, bet labiausiai paskatino vaikai stovykloje Barselonoje. Turiu stovyklą ir su vaikais bendrauju. Paskutinėmis dienomis vaikai klausia: „Kodėl tu ne „Instagrame“? Norime tave sekti“.
Antras ženklas buvo tas Kauno mero plakatas. Norisi kažkiek už tai atiduoti atgal. Tai buvo vienas didesnių pagarbos požymių, kiek esu matęs gyvenime. Buvo taip fainai, kad tokia didžiulė pagarba. Aš esu jaunas treneris, bet šioje profesijoje esu su didele patirtimi ir žinau, kad kai bus pora pralaimėjimų, tas ženklas gal bus „Šarai, varyk iš čia“. Suprantu, kad čia viskas labai greitai keičiasi. Bet buvo žiauriai fainai, didžiulė padėka už tokį gražų poelgį.
Tai nepadarė įtakos priimant sprendimą likti. Turiu žmoną, turiu du vaikus, jiems čia viskas labai gerai. Man profesiniu atžvilgiu labai gerai. Nėra, kad tas plakatas buvo pagrindinis veiksnys likti, bet buvo žiauriai žiauriai fainai.
– Tiesą pasakius, mane nustebino, kokia atvira ir kokybiška yra jūsų „Instagram“ paskyra.
– Aš jau per daug ten dedu (juokiasi). Bet man fainai. Ir Darius Maskoliūnas nėra socialinių tinklų žmogus, ir aš nesu, bet labai norėjau. Ir „Twitterį“ noriu pasidaryti, nes kartais žiūriu kokį futbolą, duoda neteisingą pendelį prieš „Barcą“ ir norisi kažką parašyti. Gal tu niekam ir neįdomus, ką ten rašai, bet vis tiek. Aš dabar suprantu, kad tie socialiniai tinklai, neperlenkiant lazdos, yra fainai. Gal čia „40 metų krizė“? Gal dar kažką reikia pasidaryti? Vėl iš naujo pradėti plaukus dažytis? (juokiasi).
– Esu girdėjęs mintį, kad Lietuvos krepšiniui trūksta aktyviai socialinėje žiniasklaidoje besireiškiančių sportininkų. Pavyzdžiui, politikai ten yra tokie aktyvūs, kad žurnalistams net nieko nebereikia daryti – užtenka perspausdinti jų rašliavas.
– Aš nenoriu, kad taip būtų. Nenoriu ten (socialinėje žiniasklaidoje) gyventi. Galvoju, kad toks nepasidarysiu. Kita vertus, labai gerai yra tai, kad tu kontroliuoji savo turinį, o ne, pavyzdžiui, duodi interviu, kurį gali kažkoks žurnalistas iškreipti. Dėl to yra gerai. Už tai reikia ir „Twitterį“ pasidaryti!
– Tai kada bus „Twitter“?
– Nežinau. Kai iš viso galvą pamesiu (juokiasi).
– Paskutinis klausimas: kas geriau juda „Instagrame“ – Šarūnas Jasikevičius ar Darius Songaila?
– Oj, Songaila profas, kur tau! Songaila su Songailienė mūsų kompanijoje šituo klausimu yra patys geriausi. Aš technikoje esu prastesnis – nesuprantu, kaip tas nuotraukas pasigražinti, nesuprantu, kaip tų akinių prisidėti ant galvos, nesuprantu, kaip daryti video istorijas, kurios man irgi atrodo nelabai kaip. Bet reikia pripažinti, kad „Instagram“ man patinka.
Jonas Miklovas|BasketNews.lt
VS
0 comments:
Rašyti komentarą