Š.Jasikevičius apie karjeros pradžią, didžiausius laimėjimus ir norą išbandyti save NBA

Šarūnas Jasikevičius Ispanijos žurnalui "Fullbasket" papasakojo apie savo karjeros pradžią, didžiausius laimėjus, darbą su žymiausiais treneriais ir norą išbandyti save NBA lygoje.


- Kaip prasidėjo Jūsų krepšininko karjera?
- Pradėjau žaisti būdamas šešerių metų. Ačiū tėčiui, kuris visada pastūmėdavo mane žaist krepšinį. Nuo mažens supratau, kad norėčiau atsiduoti šiam sportui. Nors iki dvylikos metų rimtai į tai nežiūrėjau. Manau, kad Lietuvos nepriklausomybė atvėrė man protą, nes galėdavome vykti į čempionatus už savo šalies ribų. Nuo tada pradėjau kur kas rimčiau sportuoti.

- Turbūt jei Jūsų šalyje nežaidi krepšinio esi keistas berniukas...
- Taip. Lietuvoje visi berniukai išbando krepšinį. Daugiau, nei bet kurią kitą sporto šaką. Čia visiška šio sporto karštligė. Mes esame maža, bet unikali valstybė ir aš tuo labai didžiuojuosi.

- Daugiau žaidžiama gatvėje ar mokyklose?
- Manau, kad žaidžiama visur. Tiesa, kad kiekviename mieste yra dvi ar trys krepšinio mokyklos, kurios padeda vaikams. Taip pat vyriausybė savo investicijomis padeda mokykloms. Tai bendros pastangos, kuriomis šalis leidžia krepšininkams įsitvirtinti.

- Suprantu, pasiruošimas šiek tiek skiriasi, nei Ispanijoje.
- Daugiau ar mažiau galima sakyti taip. "Žalgiris" turi komandą sudaryta iš 15-16 amžiaus berniukų. Kiti ar jaunesni mokosi Š.Marčiulionio ar A.Sabonio krepšinio mokyklose. Gerų žaidėjų atranką darome ne iki kadetų ar jaunių.

- Metus laiko mokėtės JAV prieš pradėdamas mokslus universitete.
- Įstojau į Merilendo universitetą politikos mokslus. Nors, tai tik padėjo suprasti, kad aš to nenoriu.

- Jūs netapote pagrindiniu žaidėju.
- Žaidžiau 'antru' numeriu ir tikrai nesijaučiau gerai. Ten labai svarbu išnaudoti vasarą tobulinant fizines savybes, priaugti svorio... Taip praradau greitį ir mano žaidimas pablogėjo.

- Ar tu su nuoskauda prisimeni šį laikotarpį?
- Ne, nepasakyčiau, kad tai buvo blogas periodas. Studijuoti kita kalba, pažinti naują kultūrą, tai praplėtė mano mąstymą. Tačiau akivaizdu, kad krepšinis, kuris buvo žaidžiamas ten labai skyrėsi nuo to kokio norėjau aš.

- Ar taip buvo žaidžiama Europoje?
- Europoje visada buvau pagrindinis žaidėjas. Kai žaisdavau jaunimo čempionatuose su Lietuvos rinktine aš greitai prisitaikydavau prie europietiško stiliaus. Tai buvo tikrai smagu.

- Metas pakalbėti apie laiką praleistą Barselonoje. Pradžia su Aito ir istorinis pasiekimas 2003-aisiais "Triple Crown".
- Turiu puikius prisiminimus iš Palau. Nors laimėjome visus titulus, tačiau niekada negalėjome žaisti žiūrovams patrauklaus krepšinio. Buvome aukšta komanda su tokiais žaidėjais kaip Duenas, Fučka, Bodiroga, Femerlingas, tad fiziškai mus buvo sunku įveikti. Turėjome patirties, talento ir labai stiprų atsarginį suolelį su Nacho Rodriguez'u ir augančiu Juanu Carlosu Navarro. Mes kentėjome dešimt mėnesių ir niekada nelaimėjome rungtynių daugiau, nei dešimt taškų, tačiau laimėjome viską.

- Eurolygos finalo ketvertas namuose.
- Jautėme spaudimą ir tai buvo suprantama, tačiau žinojome, kad turime gerą komandą ir puikų trenerį Pesičių. Visada buvome vieningi ir žinojome kaip iškęsti. Tai mus padarė labai kieta komanda.

- Manai, kad Barselonoje buvo kas nors geresnio nei Jasikevičius, Bodiroga, Fučka?
- Manau, kad taip. Xavi Pacualis 2010-aisiais turėjo nuostabius žaidėjus - J.C.Navarras, P.Mickeal'as, E.Lorbekas, G.Basile. Ši komanda Paryžiuje turėjo labai daug talento, bet mes taip pat nebuvome nevykeliai.

- Išgyvenai P.Gasolio gimimą, kaip praėjo tie metai?
- Aito bandė su juo žaisti trečioje pozicijoje daugybę kartų, tai buvo tikrai keista. Bet kuomet jis pradėjo žaisti savo pozicijoje tapo aišku, kad Pau turi išskirtinį talentą. Jis turbūt net neįsivaizdavo, kad bus toks didelis ir geras taip greitai. Jo karjera - neišsenkanti, jis profesionalus ir labai protingas. Sąžiningai, nemanau, kad aš sugebėčiau taip viską gerai padaryti.

- Ar norėtum vieną dieną sugrįžti į Barseloną kaip treneris?
- Turiu čia daug draugų, o taip pat labai gražus miestas. Tai didžiulis klubas, tad kodėl ne?

- Grįžkime šiek tiek į praeitį. 2000-ųjų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse siekėte pergalės prieš JAV.
- Gerai pažinojome keletą narių iš JAV komandos, todėl į rungtynes ėjome su visiškai kitokiu nusiteikimu, nei prieš ketverius metus. 1996-aisiais grupės etape pralaimėjome 82:104. Individualiai jie turėjo nuostabią komandą. Mes žaidėme labai gerai, taip pat gynėmės pakankamai gerai... tačiau nesužaidėme rungtynių pabaigos. Prisimenu, tai buvo labai gražus mačas ir buvome labai arti pergalės.

- "Triple Crown" su "Barcelona", Ispanijos lygos MVP, Europos čempionas su Lietuvos rinktine ir čempionato MVP. Ar 2003-ieji buvo geriausi metai karjeroje?
- Galbūt taip, jei žiūrėsime į individualius ir komandinius pasiekimus. Prisimenu, kad tuomet laimėjau beveik 10 titulų iš eilės. Už šiuos pasiekimus turiu padėkoti komandoms, man labai pasisekė, kad buvau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

- Laimmėjimais prieš Gasolio vedamą Ispanijos rinktinę gali pasigirti ne daugelis.
- Esu įsitikinę, kad tais metais turėjome stipriausią sudėtį. Pergalė prieš Ispaniją nebuvo lengva ir per daugelį metų, tai buvo patvirtinta. Tai buvo nepakartojama karta su nuostabia kovotojų dvasia. Mums, tai buvo nepamirštama. Prie tai paskutinį kartą buvome laimėję 1939-aisiais. Įsivaizduok, šventimas Lietuvoje truko keletą dienų. Tai viena įsimintiniausių akimirkų mano karjeroje.

- Žinoma, po to palikote "Barcą" ir laimėjote du Eurolygos titulus su Tel Avivo "Maccabi" ir trečią iš eilės. Kokia beprotiška sėkmė...
- Tiesą pasakius periodas Tel Avive buvo fantastiškas. Ten mes žaidėme tokį krepšinį kokio aš ir norėjau. Jie leido man klysti, bet žaidėme atvirą ir greitą krepšinį. Be abejonių Izraelyje žaidžiau geriausią savo krepšinį ir visi matė tikrąjį Jasikevičių.

- Gimėte šalyje kur labai mylimas krepšinis, bet Izraelyje, tai šiek tie daugiau...
- Čia žmonės savo jausmus rodo tiesiai tau į akis. Tai gražu, kai tu žaidi, nes tai skatina pamilti komandą. Tačiau asmeninis gyvenimas čia teka tokia pačia linkme ir tu negali turėti normalaus gyvenimo. Tel Avive labai daug krepšinio.

- Atėnų Olimpinėse žaidynės pasiekėte pergalę prieš JAV. Tu pelnei 28 taškus, ar tai buvo kibirkštis, kuri atvėrė duris į NBA?
- Galbūt ir taip, neturiu supratimo, bet ir prieš tai Europoje daug pasiekiau. Žinoma be šio pasirodymo nebūčiau tiek daug pastebėtas.

- Papasakok apie kelionę į NBA. Galbūt liko truputi kartėlio.
- Priėmiau netinkamą pasirinkimą. Mėnesį laiko svarsčiau, kurios komandos pasiūlymą priimti ir suklydau. Bet aš nesigailiu nuėjęs į NBA ir Indianos "Pacers". Tai buvo mano svajonė ir padariau, tai be jokių dvejonių. Žinojau, kad žaisiu mažiau ir nebūsiu toks žinomas kaip Europoje. Aš vis dar esu labai laimingas kaip viskas susiklostė. Nors taip ir neradau savo žaidimo stiliaus tiek Indijanoje, tiek vėliau ir "Warriors" komandoje.

- Kokie didžiausi skirtumai?
- Aikštė yra daug platesnė, tai didžiausias skirtumas. Dabar NBA krepšinis atrodo labiau panašus į Europoje propaguojamą. Daugiau perdavimų, daugiau judėjimo ir vis mažiau ir mažiau individualaus žaidimo.

- Būtų gerai jei dabar būtumėte "Warriors" etape, ar ne?
- Tai būtu nuostabu. Kaip sakiau, aš pasirinkau blogai, bet taip pat daug ko išmokau ir žaidžiau kokybiškas minutes.

- Teko žaisti žvaigždžių dienoje už naujokų komandą.
- Aš tada buvau 30-ies metų... tokiame amžiuje tokios šventės iš viso nėra labai svarbios.

- Ar dėl to teko sumokėti, bei grįžti ir vėl prisitaikyti prie Europietiško krepšinio?
- Sugrįžimas į Europą buvo paprastas, nes žaidžiau 2007-ųjų Europos čempionate. Tuomet aš nepadariau klaidos pasirinkdamas Atėnus. Atvykimas į "Panathinaikos" buvo svajonės išsipildymas. Tai didžiausia mano meilė po "Žalgirio".

- Ir čia tarp keletos kitų titulų iškovojote ketvirtąją Eurolygos taurę.
- Aš visada sakiau, kad 2009-ųjų finalo ketvertas buvo geriausias. Keturios rungtynės buvo laimėtos minimalia persvara. Tai buvo labai aukštas lygis, tačiau Atėnuose tik apie "Panathinaikos" buvo kalbama. Tai normalu, nes ten jaučiamas visiškas atsidavimas krepšiniui.

- Apie Obradovičių.
- Tai geriausias treneris su kuriuo man teko dirbti. Jis laimėjo su labai gerais žaidėjais ir paprastu modeliu. Željko turi aiškias idėjas ir labai paprastai viską paverčia praktikoje. Jis yra numeris vienas pagal, tai kaip skaitomas krepšinis ir sutariama su žaidėjais.

- Tu buvai dievinamas Barselonoje, Tel Avive, Atėnuose ir Kaune. Ką tokio padarydavai?
- Visada stengiausi būti lyderiu rūbinėje, kad sukurti gerą atmosferą. Visada galvodavau apie komandą. Jei žaidėjas mąsto apie save, tai nėra gerai. Ir žinoma visa, tai sujungė į aistrą, kuri pasiekė ir žmonės. Visada jaučiausi mėgstamas ir mylimas.

- Paskutiniais metais kuomet sugrįžote į "Barcą" sudarėte įspūdį, kad jau tada esate treneriu.
- Taip. Atėjus į komandą man visada būdavo įdomu daugiau sužinoti apie komandos draugus, ar galiu pritapti. Visada stengdavausi duoti patarimų.

- Kaip krepšinis pasikeitė nuo Jūsų karjeros pradžios?
- Vis mažiau ir mažiau žaidimo baudos aikštelėje, taip pat pagreitėjo žaidimas. Manau, kad dabar žaidėjai žino daugelį dalykų kaip atlikti geriau. Gynyba du prieš du taip pat pasikeitė. Nežinau, tikrai daug pasikeitimų.

- Ar Jasikevičius galėtu žaisti šiame krepšinyje?
- Taip, žinoma.

- Tritaškių svarba vis didėja, Jums tai patinka?
- Tritaškiai yra gerai, bet turi žinoti kaip juos mesti. Tai vis dar yra geriausias metimas, nes jo vertė didesnė už kitų.

- Kokį žaidimo stilių mėgstate?
- Noriu greito žaidimo, bet turi prisitaikyti prie to kokius žaidėjus turi. Prieš du metus mano geriausi žaidėjai buvo Jankūnas ir Vogioukas. Negalėjau žaisti greitai, nes šie žaidėjai negalėdavo greitai pasileisti į puolimą. Dabar krepšinis daugiau paremtas fizine jėga, tad turi rasti tinkamus žaidėjus, kad viskas veiktų. Tai nėra lengva.

- Pesičius, Pascualis, Obradovičius, Aito, Gershonas. Ar iš kiekvieno pasisėmėte kažko?
- Daug ko išmokau iš jų, net ir iš tų kurie buvo blogi. Pesičius labai spaudė, Pascualis paruošdavo rungtynes minučių tikslumu ir žinoma Obradovičius yra atvira krepšinio enciklopedija.

- Ar norėtum vieną dieną treniruoti NBA komandą? ar tik Europoje?
- Norėčiau treniruoti ir visada sulaukiu pasiūlymų. Tikiuosi kada nors pasiseks. Puiku jei galėčiau dirbti NBA, tačiau Europoje taip labai aukšto lygio krepšinis. Aš visada atviras pasiūlymams. Nežinau ką be krepšinio galėčiau veikti gyvenime.

- Kai buvai krepšininkas, prieš ką būdavo sunkiausia gintis?
- Be abejonių Davidas Riversas.

- Ir pabaigai, kokius pomėgius be krepšinio dar turite?
- Šeima, paplūdimys... ir golfas, labai mėgstu golfą. Mano moto - mėgautis gyvenimu.