Š.Jasikevičius: "Būtų keista jei mano gyvenimas būtų ramus" (VIDEO)

Kauno "Žalgirio" treneris Šarūnas Jasikevičius antradienį TV3 laidoje VIP kalbėjo apie savo naują darbą, šeimą, pomėgius ir įtampos kupiną gyvenimą.

- Kaip tau sekasi dirbti Kauno "Žalgirio" komandos treneriu?
- Ištikrųjų sekasi labai neblogai. Vyrai dirba tikrai atsidavę, žaidžia taip pat susikaupę, kol kas viskas labai gerai. Reikia tikėtis, kad sezonas, kuris mūsų profesijoje labai ilgas bus mažai banguotas. Stengsimės kuo ilgiau ir geriau žaisti, bei palaikyti tokį patį ritmą ir lygį, kurį esamę pasiekę šiai dienai.

- Stebint tave dar žaidžiantį krepšinį, tu niekada nevengdavai aikštelėje treniruoti kitų krepšininkų. Ar žinojai, kad būsi treneriu?
- Paskutinius du, tris metus viskas linko link to, kad būsiu treneriu. Daugiau mažiau žinojau, kad baigęs karjerą bent jau bandysiu šitą darbą. Vėliau reikia žiūrėti kaip tau sekasi, ar tai teikia tau malonumą, ar jautiesi, kad tu padedi kažkam. Šiuo metu esu viskuo patenkintas ir tikiuosi, kad taip bus toliau. Kol kas atrodo suradau ką veikti po karjeros ir kur išsiduoti, išsirėkauti. Mūsų profesijos viskas sueina į pergales ir pralaimėjimus. Vardan tos pergalės kiekvienas žmogus eina skirtingai. Vienas tyliai ramiai, kitas daugiau patarinėja. Jeigu galvoji, kad komandai gali padėti patarimais, tai ir stengiesi tai daryti. Dabar aišku iš trenerio pusės, o ankščiau iš žaidėjo. Viskas tik vardan peraglės ir gerų rezultatų.

- Kelionės, įtampa. Kartais sekasi, kartais ne, kaip save paruoši? ar turi kokią savitvardos sistemą?
- Aš su metais į nesėkmės pradėjau žiūrėti žymiai ramiau. Kadangi tu jautiesi kaip ir viską padaręs. Jeigu tu pasiruoši prieš varžybas, išsimiegi, jeigu tinkamai valgai, ir jei tau per varžybas nesiseka, tai nesiseka. Juk nesi robotas.

- Ar dažnai pratrūksti būdamas treneriu?
- Taip, aišku, kad pratrūksti. Gali pratrūkti, bet po to vėl reikia "nuimt gazą". Kad ir kaip sunku, tačiau į namus stengiesi neatsinešti darbo. Būtų keista jei nebūtų įtampos, nes aš toks žmogus, kad man to reikia. Jeigu man būtų ramus gyvenimas - būtų labai keista.

- Esi fanas pakankamai ramaus sporto - golfo. Ar ten ir atsipalaiduoji?
- Taip, bet golfas irgi toks žaidimas, kad gali iš proto varyti. Bėgi į gamtą, tačiau sugrįžti prie varžybų. Gali varžytis su sekančiu žmogumi, kuris su tavimi žaidžia, ar su pačia aikšte. Golfas, tai mano "sodyba". Kaip žmonės sako noriu į sodybą ar prie ežero, tai čia man yra mano "sodyba", mano "ežeras".

- Kaip prie įtempto gyvenimo būdo adaptavosi tavo žmona ir vaikai?
- Esame jau nemažai metų kartu. Taip gaunasi, kad gyvename ten kur aš dirbu. Visada stengiames viską daryti kartu kaip šeima. Visur kur gyvendavome vaikai eidavo į vietinį darželį, žmona taip pat bando ką nors daryti, tačiau nėra lengva keliaujant iš valstybės į valstybę. Vaikai dar nieko nejaučia. Jiems gerai ten kur yra tėtis, mama ir daug žaislų.

- Koks esi tėtis?
- Griežtas. Kartais net pats jaučiu, kad perlenkiu lazdą. Nenorėčiau, kad jie būtų labai išlepinti, norėčiau, kad būtų atsakingi už viską, už savo veiksmus, bei suprastu kas yra gerai, o kas blogai. Gal mama yra tokia gera, tai tėčiui reikia pabūti blogam.

- Šeima ar sportas?
- Čia taip pat turi būti kažkoks balansas. Negalėčiau gyventi be abejių. Su sportu esu nuo šešerių metų. Visada sportuodavau, eidavau į salę, beprotiškai daug laiko praleisdavau žiūrėdamas sportą per televizorių. Šeima atėjo prieš penkerius metus. Nereikia į viską žiūrėti radikaliai - negalėčiau gyventi be abiejų dalykų.

- Kokia būtų tavo laimės formulė?
- Atsiduoti visą save šeimai, kad žmona su vaikai būtų laimingi. Taip pat atsiduoti profesiniui darbui, kad galėtum pasiekti kažkokių rezultatų. Tuo pačiu neužmiršti, kad gyvename vieną kartą ir stengtis turėti kuo daugiau gero laiko. Keliauti, bei praleisti laiką su draugais. Stengiuosi visus šiuos dalykus daryti, tačiau reikia nepamiršti, kad vakare sugrįžti į šeimą, o rytoj tavęs laukia darbas.