Š.Jasikevičius prabėgus 10 metų po triumfo Švedijoje: "Tai yra mano karjeros pergalė numeris vienas"

„Tai yra mano karjeros pergalė numeris vienas. Juk tai auksas ir tai yra aukso medalis atstovaujant savo valstybei, - net nestabteldamas susimąstyti taria vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Šarūnas Jasikevičius, kai jo paklausiama apie 2003 metų Europos čempionatą.

Lygiai prieš 10 metų Š. Jasikevičius kartu su Ramūnu Šiškausku, Sauliumi Štombergu, Arvydu Macijausku, Dariumi Songaila ir kitais rinktinės draugais Europos čempionate Švedijoje iškovojo šešias pergales iš eilės ir pasipuošė aukso medaliais. 

„Dabar jau vos judame visi… Kaip gali atrodyti, kad dešimt metų dar neprabėgo?“, - sau būdingu humoro stiliumi kalba buvęs nacionalinės komandos atakų organizatorius. 

Būtent rugsėjo 14 dieną, šeštadienį, Kauno „Žalgirio“ arenoje „auksinė Lietuvos rinktinė“ susirinks dar vienam mūšiui. Beveik visi 2003 metų Europos krepšinio čempionai iškilmingame renginyje susigrums su „EuroStars“ komanda, sudaryta iš tų laikų garsių Rusijos, Graikijos, Ispanijos, Latvijos ir kitų valstybių rinktinių krepšininkų.

„Iškyla tik patys geriausi prisiminimai, tai buvo vienos nuostabiausių dienų mano gyvenime“, - prisimindamas dešimties metų senumo įvykius pasakoja įžaidėjas. - Tai didžiausias pasiekimas ir svarbiausia pergalė mano karjeroje, todėl tuos metus prisimenu tik su šypsena. Gaila, kad jau tiek laiko nuo mūsų didžiausios pergalės jau praėjo“.

„Po dešimties metų su visa „auksine Lietuvos rinktine“ jau bus smagiau atsisėsti prie stalo, išgerti alaus, pasidalinti istorijomis“, - juokiasi vienas pagrindinių 2003 metų Europos čempionato pergalės kalvių Šarūnas Jasikevičius. Paklaustas, ar vėl bus smagu rungtyniauti su senąja „chebra“, sumanusis įžaidėjas tuo nė akimirkos neabejoja.

„Žinoma, aikštelė lieka aikštele, tačiau dalis iš mūsų jau baigė profesionaliai sportuoti ir tų rungtynių pernelyg nesureikšminu. Svarbiausia bus vėl visus pamatyti ir kartu pabendrauti“, - tikino Š. Jasikevičius.

Š. Jasikevičius pabrėžai, kad Lietuvos rinktinė 2003 metais buvo kaip niekad vieninga. Tuo metu 27-erių metų buvęs gynėjas tikina, kad komanda jau buvo patyrusi ir šilto, ir šalto. 

„2003 metais tikrai buvome geri“, - tvirtai rėžia Š.Jasikevičius. - Visi žaidė pajėgiuose Europos klubuose, turėjome patirties ir pasiekimų. Kartu sėkmingai kovėmės 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, kartu nudegėme sparnus 2001 metų Europos pirmenybėse Turkijoje. O čempionato metu Švedijoje tas dešimt dienų buvome tikrai geroje formoje ir laimėjome gana lengvai“. 

Š. Jasikevičius ir Lietuvos rinktinė nė akimirkai neleido abejoti jų galybe. Finalo mače įžaidėjas pelnė 10 taškų, atliko 9 rezultatyvius perdavimus ir padėjo mūsų šalies rinktinei 93:84 palaužti Pau Gasolio, Juano Carloso Navarro ir Jorge Garbajosos vedamą Ispaniją. Po teisėjo finalo švilpuko Š. Jasikevičius pasikišo kamuolį po rinktinės marškinėliais, apsijuosė Lietuvos Trispalve ir nuskriejo džiaugtis kartu su nacionalinę komandą palaikiusiais aistruoliais. 

„Čempionate Švedijoje ėjome žingsnis po žingsnio“, - taria Lietuvos rinktinės atakų organizatorius. - Aišku, labiausiai įsiminė tas epizodas, kai tau kabina aukso medalį ant kaklo. Žinoma, didelį įspūdį paliko viskas. Gyvenome krepšiniu, ruošėmės kiekvienoms rungtynėms, po jų stengdavomės atgauti jėgas ir toliau atiduodavome maksimumą. Pamenu rungtynėse su latviais tritaškį nuo lentos pataikė Arvydas Macijauskas. Vėliau teko per karjerą pamatyti tokių metimų, tačiau, aišku, maloniau kai tokį įmeta tavo komandos draugas, o ne tau per rungtynes. Nežinau kodėl, bet prieš rungtynes su latviais mažiausiai jaudinausi. Tiesa, mače su mumis Latvija žaidė fantastiškai, tačiau vėliau gerų rungtynių nesužaidė, o mes visas pirmenybes demonstravome gerą žaidimą ir viskas gerai gavosi“. 

Rinktinės vedliui 2003 metai buvo kaip niekad sėkmingi. „Auksiniu berniuku“ meiliai pravardžiuojamas krepšininkas Senojo žemyno pirmenybių išvakarėse, vilkėdamas „Barcelona“ komandos marškinėlius, laimėjo Ispanijos čempionatą, šios šalies taurę ir Eurolygą. Vasarą atvykęs į Lietuvos rinktinę, Š. Jasikevičius Europos čempionate vidutiniškai pelnydavo po 14 taškų, atlikdavo po kiek daugiau nei 8 rezultatyvius perdavimus ir ne tik pelnytai pateko į simbolinį čempionato penketuką, tačiau ir tapo naudingiausiu krepšininku. 

„Tai yra mano karjeros pergalė numeris vienas“, - net nestabteldamas susimąstyti taria vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų. - Juk tai auksas ir tai yra aukso medalis atstovaujant savo valstybei. Aišku, buvo visokių skambių laimėjimų, tačiau, jeigu reikėtų išrinkti vieną, tai pasirinkčiau pergalę 2003-ių Europos čempionate. Man ir pačiam tai buvo puikūs metai. Klubiniame sezone su „Barcelona“ komanda laimėjome viską, tačiau po sezono katalonai su manimi nepratęsė sutarties, todėl į Europos pirmenybes atvykau ir liūdnas, ir užsivedęs. Tą vasarą patyriau daug emocijų, manau, tai viena sunkiausių vasarų mano karjeroje. Aš pats labai norėjau žaisti „Barcelona“ ekipoje, tačiau treneris Svetislavas Pesičius nenorėjo, kad likčiau. Buvau piktas ir džiaugiuosi, kad viską pavyko paversti į pozityvius dalykus su Lietuvos rinktine. Sakyti, kad visa ta situacija mane motyvavo, tai būtų pasakyta „per minkštai“.

Labiausiai nerimauja dėl dainavimo

Š. Jasikevičiui „auksinės rinktinės“ pagerbimo renginyje teks pademonstruoti dar vieną savo talentą. Gynėjas kartu su Marijonu Mikutavičiumi atliks sporto himnu vadinamą dainą „Trys milijonai“. Daugelis krepšinio gerbėjų dar turbūt pamena, kaip 2007-ais su bronza grįžusių krepšininkų sutiktuvėse Š. Jasikevičius ir be M. Mikutavičiaus pagalbos, ėmėsi lyderio vaidmens ir scenoje (tą pasirodymą galite pamatyti čia:

„Nežinau... šitas dalykas man pats sunkiausias“, - apie dar vieną sugebėjimą paklaustas Š. Jasikevičius purto galvą. - Man daina „Trys milijonai“ yra labai svarbi, nepagalvojęs sutikau, o dabar kažkiek gailiuosi. Kažkaip sudainuoti tai pavyks, tik nežinau ar gerai. Svarbu, kad po to netaptum pajuokos objektu. Kada paskutinį kartą dainavau? Šįryt. Dabar kasdien treniruojuosi“.

Be Š. Jasikevičiaus į sceną dainuoti lips ir likę rinktinės dariai. „Auksinės rinktinės“ krepšininkai po rungtynių kartu su grupe ŽAS atliks pergalingą 2003 metų Europos čempionato dainą „Fortūna“. Scenoje taip pat pasirodys merginų grupė „Roxy five“ bei naujojo TV3 muzikinio šou „Romeo ir Džiuljeta“ dalyviai Vaidas Baumila ir Raminta Naujanytė-Bjelle.

Š. Jasikevičius su malonumu prisimena visas vasaras, kurias praleido liedamas prakaitą vardan Lietuvos. Gynėjas neabejoja, kad tokios „krepšinio istorijos“ pamokos lietuviams yra labai reikšmingos. Atakų organizatorius pabrėžia, kad svarbiausia jog turėtume ką švęsti. 

„Esame visi iš vieno molio, iš tų pačių sporto mokyklų, tačiau žaidžiame skirtinguose klubuose. Todėl vasarą labai „faina“ sugrįžti į Lietuvos rinktinę. Rinktinėje atmosfera būna išskirtinė, tik todėl visą gyvenimą prisiminsiu tas vasaras, nesvarbu tu laimėjai auksą ar grįžai be medalių. Aišku, spaudimas yra didžiulis, nes visi iš mūsų reikalauja tik pergalių, tačiau niekas nepagalvoja, kad mūsų yra tik trys milijonai, o pergalių visi reikalauja kiekvieną vasarą“, - savo mintis dėsto olimpinių žaidynių prizininkas ir buvęs NBA krepšininkas Š. Jasikevičius. 

Slovėnijoje mūsiškiams dabar tenka nežmoniškas krūvis 

Prieš metus paskutinį kartą nacionalinės komandos aprangą vilkėjęs Šaras ir šiemet nepraleidžia Europos čempionato Slovėnijoje kovų. Gynėjas tikina, kad kol kas anksti smerkti Lietuvos rinktinę ir prašo visų kaip niekad palaikyti krepšininkus. 

„Tie visi čempionatai yra sunkūs ir savotiškai žavūs. Žinoma, dabar, kai vyrai sužaidžia 11 rungtynių per 17 dienų, tai čia yra didžiulis krūvis“, - analizavo Š.Jasikevičius. - Kai rinktinė gauna tokius krūvius, tai neįmanoma demonstruoti itin gero žaidimo. Ypač pas mus Lietuvoje, kur į krepšininkus visi žiūri pro padidinamąjį stiklą. Visi kasdien tikisi tik gero žaidimo, o žaidžiant tiek rungtynių, tai yra neįmanoma. Manau, tiek mačų sužaisti per tokį trumpą laiką yra tikrai nelogiška. Bet čia jau FIBA „bajeriai“. Aišku, rinktinė eina į priekį. Mačas su Bosnija ir Hercogovina kainavo daug nervų, tačiau išsigelbėjome ir keliaujame toliau. O visiems specialistams, kurie giria ar peikia rinktinę, tai reikėtų palaukti pirmenybių pabaigos. Dabar reikia rinktinės vyrus tik palaikyti ir kuo daugiau optimizmo jiems suteikti. Vyrai tikrai stengiasi iš visos širdies, jie visą vasarą dėl to paaukojo“.